Automobiliai keliaus be mūsų

08/16/10 18:37

Po ilgų kelionių ir nuotykių Skandinavijoje atostogos baigėsi. Teko sukti namo. Privažiavus Karlshamną dar išsimaudžiau paskutinįkart akmenuotame laukiniame paplūdimyje ir pajudėjau uosto link. Kelyje pasirodė automobiliai lietuviškais numeriais. Artimi. Savi. Norėjosi jiems pamojuoti. Prie jūrų kelto pasitiko seniai nematyti lietuviški veidai. Įtarūs žvilgsniai, puikybės, pagiežos, pykčio ir agresijos mišinys. Užsidariau dureles ir pagalvojau apie naujas keliones, kurios, gal būt, manęs laukia ateityje. Nauji keltai, nauji keliai, kurie iš tiesų niekur neveda. Jie – tiesiog yra. Jais galime keliauti.

Uoste ratus suko būrys kirų. Kiek jų čia? Prisiminiau neseniai perskaitytą knygą („Florencijos kerėtoja“) ir supratau, kad tų paukščių šiame uoste yra lygiai 184. Būtent tiek. Jei kas suskaičiuotų juos ir paaiškėtų, kad kirų Karlshamne yra du ar trys šimtai, tai reikštų, kad į Karlshamną pasisvečiuoti atskrido kirai iš kitų vietų. O jei būtų mažiau, tai reikštų, kad dalis Karlshamno kirų išskrido kažkur į svečius.

Mano kelionių palydovas – automobilis. Jei jis būtų pakankamai savarankiškas, tai palikęs mane keliautų sau kur toliau. Keliautų vienas. Be manęs. O kodėl gi ne? Tokioms kelionėms italai jau davė pradžią. Pirmasis savarankiškų automobilių-robotų kelionės maršrutas nusidriekė rytų keliais. Daugiausia – ekstremaliais, sunkiai nuspėjamais Rusijos keliais.

Iš Parmos startavę liepos 26 dieną jau šią savaitę keturi itališki automobiliai be pilotų turėtų pasiekti Maskvą. Beprecedentį autonominėms transporto priemonėms kelią – 13 tūkstančių kilometrų – nuo italų Parmos iki pat Šanchajaus savarankiškieji automobiliai turėtų įveikti iki spalio 28 d.

Automobilių-robotų žygį suorganizavo ir neįprastas mašinas sukūrė VisLab dukterinė kompanija bei Parmos universiteto automobilinės regos ir intelektualių automatinių sistemų laboratorija.

VisLab Intercontinental Autonomous Challenge projektas derinamas prie pasaulinės Šanchajaus parodos Expo 2010 Shanghai, kurios devizas šiemet – “Better City, Better Life” („Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“).

Autonominių mašinų kūrėjai svajoja apie tokių robotų paplitimą tiek miestuose, tiek ir užmiesčiuose. Kita vertus, sumanieji italai įsitikinę, kad tokia šviesi ateitis mūsų laukia tik po kokių dvidešimties metų.

Naujieji italų Keturračiai robotai sukurti ant mikroautobusų bazės. Įdomu tai, kad nuo įprastų automobilių jie skiriasi ne tik autonominiu valdymu, bet ir tuo, kad yra varomi elektra.

Ant šių transporto priemonių stogo įtaisytos saulės baterijos, todėl energiją itin svarbiems įrenginiams maitinti furgonėliai gali gauti iš saulės, o likusią energiją kelionės metu tieks elektros generatoriai ir įkrovėjai.

Kiekvienas itališkas automobilis–robotas turi keturis lazerinius skanerius automobilio priekyje ir dvi poras stereo kamerų, nukreiptų į priekį ir atgal. Be to, dar turi tris kameras, aprėpiančias 180 laipsnių regos lauką priekinėje „pusiausferoje“, palydovinės navigacijos sistemą ir, žinoma, kompiuterinių programų komplektą, padedantį mašinai priimti spręndimus vienoje ar kitoje situacijoje.

Pradinius mikroautobusus (Porter Electric modelis) universitetui pateikė kompanija Piaggio Veicoli Commercial. Vienu įkrovimu furgonėlis nuvažiuoja 100 kilometrų ir įsibėgėja iki 60 km/h greičio.

Įdomu dar ir tai, kad roboto techninė valdymo sistema, kurios pagalba sukasi vairas ir spaudžiami akceleratoriaus bei stabdžių pedalai, kaip ir automobilio kompiuterinės „smegenys“, turi visiškai atskirą, nepriklausomą nuo elektromobilio maitinimo sistemą. Taip patikimiau ir saugiau.

Nors techniškai visi keturi robotai yra identiški, jie turi judėti poromis, kuriose kiekviena mašina atlieka skirtingą vaidmenį. Pirmasis automobilis turi savarankiškai judėti didžiąją kelio dalį.

Uždavinys: stebėti zondavimo prietaisų sistemos veikimą, judėjimo trajektorijos parinkimą ir kaupti statistinius duomenis apie visą kelionę. Žmogaus įsikišimas čia apribotas – komanda nurodys bendrą maršrutą ir galės perimti valdymą tik kritinėse situacijose.

Antroji poroje esanti mašina automatiškai seks maršrutu paskui pirmąją. Tikimasi, kad žmogaus įsikišimo čia neprireiks.

Nepaisant visko, žmonės keliaus tiek robotų–lyderių, tiek paskui juos sekančių robotų-automobilių viduje. Kol viskas vyks pagal planą, jie negalės nieko liesti, bet visada turės galimybę atjungti kompiuterį-pilotą ir perimti valdymą, jei to prireiktų.

Automobilio-lyderio ir paskui jį sekančio automobilio sąveika grindžiama dviem principais. Tuo atveju, kai vedantysis automobilis yra matomoje zonoje, antrasis tiesiog stebi jį savo akimis-kameromis ir seka paskui jį. Vis dėlto antrojo automobilio sensoriai išlieka budrūs, kad mašina pati galėtų tiksliai įvertinti savo padėtį kelyje, išvengtų susidūrimo su kliūtimis, o taip pat kontroliuotų savo greitį.

Jei lyderis dingsta iš regos lauko, antroji mašina persijungia į judėjimo režimą pagal GPS-trasos koordinates, kurias į eterį perduoda robotas-lyderis. Aplinkos įvertinimo sistemos veikia taip, kad galėtų patikslinti trajektoriją „pagal situaciją“.

Kolonoje kartu su autonominiais mikroautobusais keliauja keturi kemperiai ir trys vidutinio tonažo sunkvežimiai, gabenantys viską, ko reikia lydinčios komandos buitinių poreikių tenkinimui bei automobilių-robotų remontui.

Tenka pažymėti, kad kiekvieną laiko momentą autonominiu režimu judės tik viena mikroautobusų-robotų „suderinta pora“. Antroji liks atsargoje ir galės „ilsėtis“. Poros reguliariai bus keičiamos, ir grandiozinį išbandymą patirs visi keturi automobiliai.

Italai pažymi, jog ekspedicijai teks susidurti su daugybe problemų: skirtingi keliai ir skirtingos oro sąlygos, kitokia infrastruktūra ir netgi galimi kitų eismo dalyvių taisyklių pažeidimai… Gerai, kad oranžiniai mikroautobusai su kameromis ir lazeriais bus pastebimi iš toli.

Detalaus numatomo maršruto nėra elektroniniame žemėlapyje. Kelią tikslinti teks vietoje. Pasak projekto lyderio ir VisLab vadovo Alberto Broggi, tikėtina, kad robotų kelyje gali pasitaikyti „nutrūktgalvių pėsčiųjų“, pereinančių gatves ir kelius neleistinose vietose ar puolančių tiesiog po ratais galvijų.

Oranžinių furgonėlių kūrėjai ketina parodyti, kad mašinos-robotai sugeba veikti realiomis sąlygomis, ne tik oranžiniuose poligonuose. Tuo ir žavus šis sumanymas.
Kelionės metu robotai perveš simbolinį krovinį iš Parmos į Šanchajų. Taip inžinieriai ir mokslininkai ketina įrodyti, kad net ir tokiais tolimais atstumais prekes galima persiųsti nepilotuojamų transporto priemonių pagalba. Tat toks naujasis Šilko kelias.



  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , , ,

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos