Aviacijos ateitis – lėktuvai be pilotų

10/20/09 09:30

uav-helicopter-eadsAr jums ką nors sako trumpinys UAV? O NSA? Ne, tai neturi tiesioginio ryšio su ultravioletiniais spinduliais ar žaliaisiais žmogeliukais ir jų neatpažintais skraidančiais aparatais. Na, bent jau kol kas.

UAV (angl. – UAV arba Unmaned Areal Vehicle) yra „Nepilotuojami Skraidantys Aparatai“, dar trumpinami NSA,  kuriuose nėra juos valdančių žmonių. Šių prietaisų kategorijai priskiriami visi radijo bangomis per nuotolį valdomi ir savarankiškai skraidantys aparatai. Jie gali būti ir kumščio, ir reaktyvinio lėktuvo dydžio.

O kas gi valdo UAV? Žinoma, be „homo sapiens“ ir čia kol kas neišsiversime. Tačiau jie paprastai sėdi saugiuose skrydžių centruose, kariniuose daliniuose ir skrisdami nerizikuoja savo gyvybe.

Lietuvoje skraidantys robotai dažnai vertinami tik kaip ateities mašinos. Tačiau kai kuriose šalyse jie jau seniai yra tapę kasdienybe, kuri netolimoje ateityje turėtų pasiekti ir mūsų šalį. Todėl gal verta pasidomėti, kas iš tiesų tai yra?

Nepilotuojamų aparatų ateitis siejama su civiline aviacija, nors šiuo metu tokie aparatai daugiausias naudojami karo reikmėms.

Nepilotuojamų aparatų ateitis siejama su civiline aviacija, nors šiuo metu tokie aparatai daugiausias naudojami karo reikmėms.

UAV pritaikymas

Nustebtumėte sužinoję, kaip plačiai yra naudojami šie „aparačiukai“ – nuo karo misijų iki žemės ūkio. UAV sektorius yra viena sparčiausiai augančių aviacijos pramonės šakų. Šiuo metu pasaulyje gaminama ir tobulinama daugiau nei 450 įvairių tipų UAV aparatų.

Daugiausiai UAV pasaulyje pagaminama karinėms misijoms vykdyti. Juose dažniausiai būna įmontuoti žvalgybai skirti prietaisai, galintys fotografuoti ir filmuoti objektus itin prastomis oro sąlygomis. Tačiau pasitaiko ir raketomis apginkluotų UAV. Toks, pavyzdžiui, yra amerikiečių sukurtas „RQ1 Predator“.

JAV „Predator“ aparatus karo tikslais naudojo Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Irake ir Jemene. Kas dabar pasakytų, kurie buvo „nekaltai“ apginkluoti fotoaparatais, o kurie – priešą galinčiomis sunaikinti raketomis?

Kalbama, kad Jungtinėms Valstijoms Irakas yra tikra UAV aparatų bandymų laboratorija. Ten tuo pačiu metu ir toje pat vietoje oro erdvėje gali skristi net keletas nepilotuojamų UAV lėktuvų, kuriems, tiesą sakant, kyla net pavojus susidurti. Tačiau neabejotina, kad patirtis Irake į priekį stumia civilinius UAV.

JAV „Predator“ aparatus karo tikslais naudojo Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Irake ir Jemene.

JAV „Predator“ aparatus karo tikslais naudojo Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Irake ir Jemene.

UAV aparatus į pagalbą dažnai pasitelkia ir specialiosios tarnybos – policija, muitininkai, ugniagesiai. Jie padeda aptikti pavogtus automobilius, nelegalius migrantus ar užgesinti sunkiai valdomus gaisrus.

Žmonės UAV nevengia naudoti ir vadinamuose „purvinuose“ skrydžiuose, kai radioaktyvios medžiagos ar aitrūs dūmai kelia grėsmę piloto sveikatai, arba, pavyzdžiui, tikrinant elektros linijas.

O štai Japonijos ūkininkai UAV sraigtasparnius augalų apdulkinimui ar kenkėjų naikinimui naudoja jau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios.

Svarbiausiomis UAV aparatų gamintojomis pasaulyje yra laikomos Izraelis, Pietų Afrikos Respublika ir, neabejotinai, JAV. Europoje iš UAV gamintojų įsitvirtinusios bendrovės BAE, EADS, „Meggit“, „Sagem DS“ ir „Alenia“. Pastaroji turėtų būti girdėta ir mūsų šalyje – Lietuva dar pernai su šia Italijos bendrove pasirašė 259 mln. litų vertės sutartį dėl trijų transportinių lėktuvų „C-27J Spartan“ įsigijimo. Deja, jokių kalbų apie galimą UAV tiekimą Lietuvai bent jau į viešumą neiškilo.

UAV iš arčiau

Jau minėjome, kad UAV būna įvairių dydžių – tai dažniausiai priklauso nuo jų paskirties. Šiuo metu pasaulyje gaminama ir tobulinama daugiau nei 450 įvairių tipų UAV aparatų. Tačiau populiariausi yra mažesnieji, sveriantys nuo kelių iki kelių šimtų kilogramų. Na, bent jau tol, kol nebus pradėta UAV masiškai taikyti krovinių gabenimui.

Suomijoje, Kemijarvyje įkurtame UAV aparatų bandomųjų skrydžių centre („Robonic Arctic Test UAV Flight Centre“) TM komandai teko išbandyti du bendrovės „Sagem“ pagamintus žvalgybinėms misijoms skirtus UAV aparatus „Spewer A“. Beje, šis skrydžių centras yra bene arčiausiai Lietuvos esanti vieta, kurioje išbandomi UAV aparatai.

Taip Spewer A paleidžiamas skrydžiui.

Taip Spewer A paleidžiamas skrydžiui.

Tokiame aparate, sveriančiame 340 kilogramų, sumontuotas dviejų cilindrų keturtaktis 600 kubinių centimetrų galios variklis. Maksimalus „Sperwer“ greitis yra 180 kilometrų per valandą, o didžiausias skridimo aukštis – 3 500 metrų. Nesustodamas jis gali skristi net 6 valandas.

„Spewer“ turi tris kameras – viena galima stebėti skrydžio kryptį, kita – žemę, o  trečia skirta daryti norimo objekto nuotraukas. Aparate taip pat galima sumontuoti infraraudonųjų spindulių kamerą, skirtą filmavimui tamsiu paros metu.

Aparatas atsparus nedideliam šalčiui, nes jo sparnų kraštus šildo išmetamosios dujos.

Toks „aparačiukas“ dažniausiai skraido ne žemesniame nei 1 000 metrų aukštyje – tokiu būdu jis išvengia galimybės būti pašautas.

Įdomu tai, kad kontaktą tarp žemės ir aparato užtikrina dviejų skirtingų bangų ilgio ryšys. Jei abu kontaktai prarandami, po 10 sekundžių UAV automatiškai pasisuka atgal ir grįžta į bazę.

„Spewer“ aparate nėra nusileidimo mechanizmo – jis leidžiasi parašiutu. Nusileidimo metu aparatas paprastai išskleidžia tris oro pagalves, sušvelninančias nutūpimą. Šias pagalves paruošti kitam nusileidimui galima vos per 3 minutes. Viso aparato paruošimas kitam skrydžiui tetrunka pusvalandį.

UAV pilotai sėdi žemėje prie valdymo pulto.

UAV pilotai sėdi žemėje prie valdymo pulto.

Pakilimas į orą

UAV aparatų pakilimui į orą dažniausiai naudojama katapulta, kuri „išmeta“ aparatus į dangų. Daugiausiai tokių katapultų veikia JAV. Tuo tarpu Europoje jų yra vos keli.

Katapulta yra pakankamai apsaugota nuo smūgių, kuriuos gali sukelti staigus slegiamo oro pasklidimas. Joje yra maitinimo blokas, kurį sudaro generatorius, kompresorius ir hidraulinė pompa. Kompresorius orą rezervuaruose suspaudžia iki maždaug 200 barų slėgio. Nailoninės virvės roges ir prie jų pritvirtintą UAV aparatą iššauna bėgiais į priekį. Po šūvio rogės sugrįžta į pradinę vietą.

Pavyzdžiui, mažiau nei 400 kilogramų sveriantį „Sperwer“ katapulta paleidžia didesniu nei 40 m/s (160 km/h) greičiu. Toks greitis pasiekiamas greičiau nei per sekundę, po to nuo katapultos atsiskyręs aparatas  pasikliauja savo sparnais. Naujam paleidimui katapulta paruošiama per 4 minutes.

Kemijarvyje esantis skrydžių centras siekia būti pripažintas pagrindiniu UAV aparatų bandomųjų skrydžių centru visoje Europoje, nes ši teritorija yra daug arčiau Europos nei, pavyzdžiui, Kanada, kurioje atliekami tokie pat bandymai.

UAV povandeniniame laive

JAV bendrovė „Raytheon“ jau eksperimentuoja kaip nepilotuojamus skraidymo aparatus leisti iš povandeninių laivų. Projekto SOTHOC (Submarine Over the Horizon Organic Capabilities) tikslas – pagerinti povandeninių laivų „regą“ ir „klausą“.Sistemos veikimo sistema tokia. Skraidymo aparatas (BLA) nuolat laikomas povandeniniame laive. Esant reikalui kapsulė su juo iššaunama pro liuką, naudojamą šiukšlėms išmesti.

Kapsulė dreifuoja saugiu atstumu ir „išpučia“ gelbėjimosi „diržą“, kuris iškelia ją į paviršių. Po to kapsulė išmeta plaukimo inkarą, kuris padeda jai stabilizuotis jūros paviršiuje ir susiorientuoti, koks vėjas, po to paleidžiamas skraidymo aparatas.

Šis skraidymo aparatas gali palaikyti nuolatinį radijo ryšį su savo povandeniniu laivu ir teikti jam įvairią informaciją. Konkrečiai – orlaivis gali padėti pakoreguoti torpedų atakas.

Nuo rankos paleidžiamo europiečių mažylio "EADS Tracker" paskirtis yra stebėti apylinkes iš oro.

Nuo rankos paleidžiamo europiečių mažylio "EADS Tracker" paskirtis yra stebėti apylinkes iš oro.

UAV ateitis

Nors UAV aparatai dažniausiai naudojami žvalgybinėms misijoms, pasaulyje vis dažniau kalbama apie galimybes juos pritaikyti keleivių ir krovinių gabenimui. Sunku pasakyti, kas labiau bus populiaru. Kol kas tokie bandymai yra pavieniai. Tačiau vystantis technologijoms abejojančių šių įrenginių perspektyvomis lieka vis mažiau.

Jau kuriami lėktuvai, kuriuose pilotai orlaivio valdymą perimtų tik esant būtinybei. Kalbama apie galimybes pilotų atsisakyti ir per bandomuosius orlaivių skrydžius.

Pilotų atsisakymas orlaiviuose pagal svarbą jau prilyginamas aviacijos raidos etapui, kai lėktuvuose stūmoklinius variklius pradėjo keisti turboreaktyviniai.

UAV aparatų ateitis siejama su civiliais, nors šiuo metu metu tokios paskirties skrydžiai sudaro vos dešimtadalį UAV skrydžių. Manoma, kad naujoji UAV gamintojų banga mažiau koncentruosis į karo pramonę, o vis daugiau prisidės prie prekybinių ryšių stiprinimo.

Spartų UAV populiarėjimą patvirtina ir tai, kad UAV aparatus visame pasaulyje gamina apie 30 šalių, o UAV gamintojų ir mėgėjų organizacijoje AUVSI (angl. – Association for Unmanned Vehicle Systems International) jau yra 1 400 narių iš 50 šalių.

UAV palyginimas

UAV palyginimas

O kaipgi Lietuvoje?

Lietuvos kariuomenė ar kitos specialiosios tarnybos nėra skelbusios duomenų apie naudojamus UAV aparatus. Negirdėti ir apie bandymus gaminti tokius aparatus mūsų šalyje. Ši sritis Lietuvoje dažniausiai asocijuosi su mėgėjais, savo malonumui naudojančiais nedidelio galingumo radijo bangomis valdomus UAV aparatus.

Tačiau mūsų kaimynai nesnaudžia – Estijos spauda dar prieš kelis metus skelbė, kad šios šalies bendrovė „Eli Military Simulations“ pagamino pirmąjį šalies istorijoje UVA aparatą, galintį skristi 120 kilometrų per valandą greičiu ir sveriantį vos 10 kilogramų.

Vis dėlto UVA aparatai netolimoje ateityje gali pasiekti ir Lietuvą. Europos Sąjunga (ES) pernai paskelbė, kad jos sienų apsaugai bus naudojami nepilotuojami lėktuvai su įmontuotomis galingomis kameromis. Šie UVA aparatai pirmiausiai skirti skrydžiams virš Lamanšo ir Viduržemio jūros, ir, tikimasi, padės kovoti su kontrabanda, neteisėta imigracija ir terorizmu.

ES ne kartą yra skelbusi, kad stiprins savo išorinių sienų apsaugą – jos dalis eina ir per Lietuvą, kuri, ruošdamasi įstojimui į Šengeno erdvę, daug lėšų skiria pasienio stiprinimui. Todėl nenustebkite, jei besidegindami pliaže netoli pasienio vieną gražią dieną išvysite paslaptingą nedidelį aparatą su įtaisytomis fotokameromis.

Parengta pagal TM.



  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , ,

2 Komentarai temai “Aviacijos ateitis – lėktuvai be pilotų”

  1. labai idomu. dar :)

    #358
  2. gj

    nepasisekė draudimo kompanijoms….

    #428

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos