Dizaineris Luofang Jun sugalvojo lanksčią, guminę apsaugą elektros kištukams.

Jei kada būsite Klaipėdoje Melnragės arba Girulių paplūdimyje, ir tai bus pirmas jūsų apsilankymas toje vietoje, tai tikrai pastebėsite aptrupėjusius gelžbetoninius elektros stulpus kopose. Nebenaudojamus, atsiraitojusiais laidais. Kai dažnai matai – pripranti ir nebepastebi gelžbetoninių elektros oro linijų, kurios begėdiškai darko kraštovaizdį. Ir ne vien Melnragėje.

Tačiau antžeminės elektros energijos perdavimo linijos gali būti nenuobodžios ir visai neniūrios. Jos gali būti kitokios. Pagaliau, kažkas apie tai pagalvojo ir pasiūlė gausybę idėjų. O tokių idėjų paprašė Islandijos kompanija Landsnet.

Landsnet paskelbtam konkursui buvo suformuluoti keli uždaviniai. Naujosios elektros linijų atramos turi padoriai atrodyti ir nedarkyti peizažo, antra – jos turi nespinduliuoti elektromagnetinio srauto, trečia – kaina turi būti nedidelė ir techniškai sprendimas turi būti nesunkiai įgyvendinamas. Landsnet konkurso organizatoriai sulaukė pasiūlymų antplūdžio, nors premija nugalėtojams nėra labai didelė – tik 30.000 eurų pasidalino trijų pirmųjų vietų laimėtojai.

Landsnet sulaukė pačių įvairiausių pasiūlymų net iš 23 pasaulio šalių.

Tarp konkurso nugalėtojų islandų nėra. Vieninteliams danams iš skandinavų pavyko prasimušti į konkurso finalą. Bystrup Arkitekter kompanijai ir jų darbui Y-Pylon atiteko trečioji vieta.

Danų Y-Pylon.

Antroji vieta paskirta Pietų Korėjos atstovui Young-ho Shin. Inovatyvus ir meniškas sprendimas. Tokie U raide sulenkti milžiniški laikikliai „superstygoms“ gan nebrangiai pagaminami.

Boom in space iš Pietų Korėjos.

Pirmąją vietą ir 15.000 eurų premiją laimėjo austrų architektas Sebastian Krehn, pasiūlęs Keliaujančių gigantų (Walking Giants) viziją.

Pirmoji vieta - Žingsniuojantys gigantai.

Prometheus projektas.

Prancūzų ir japonų architektų pasiūlymai.

Kanados kelių eismo saugumo fondas kelias savaites Vankuverio vairuotojus gąsdins virtualia 3D projekcija: maža mergaitė netikėtai išbėgs į važiuojamąją dalį paskui raudoną balionėlį. Ką daro vairuotojas? Spaudžia stabdį. Iš paskos važiuojantys automobiliai – taip pat. Jei spėja.

Nuo rugsėjo 7 dienos toks eksperimentas bus vykdomas Vakarų Vankuverio 22-ojoje gatvėje. Eksperimento autoriai tikisi, kad tokia iliuzija leis sudrausminti neatidžius vairuotojus ir padės skatinti atsakingą vairavimą. Vietos kelių policija palaiko šį eksperimentą.

Ar tik čia nenutiks taip, kad vairuotojams pripratus prie virtualaus pavojaus 22-ojoje gatvėje po kurio laiko čia niekas nebereaguos arba nekreips dėmesio į panašias situacijas ne tik iliuzijų, bet ir realiame pasaulyje.

Taip atrodo ta gatvė, kurioje vaidensis virtuali mergaitė.

Apie geležinį žmogų, tiksliau – Iron Man kostiumą jau pasakojau. O dabar aptikau ir Iron Woman. Na, beveik woman, išties – woMen. Iš tiesų tai jokia ne moteris ir ne vyras. Ir net ne kostiumas, o lygintuvo koncepcija, kurią pasiūlė dizaineris Muzaffer Kocer. Visu šimtu procentų pritariu jam, kad rūbų lyginimas yra vienas nuobodžiausių ir monotoniškiausių užsiėmimų. Gal būt šis savaeigis lygintuvas kiek pagyvintų tą nuobodų buities darbą.

Dizainerio Sindre Klepp sukurtas kelioninis lagaminas TITAN High-roller Suitcase, tai – ne tik lagaminas, bet ir paspirtukas, ir kojų atrama, ir darbo stalelis. Toks lagaminas yra skirtas oro uostuose bei lėktuvuose nemažai laiko praleidžiantiems verslininkams.

Brazilijos džiunglėse gyvena gentis, kuri nenaudoja skaičių. Ji nieko neskaičiuoja ir nesupranta kodėl reiktų tai daryti. Tai – Piraha gentis.

Šiltosios Amazonės pakrančių dovanomis besidžiaugianti negausi medžiotojų ir gamtos gėrybių rinkėjų bendruomenė (apie 200 žm.) neturi jokio supratimo apie matematiką. Kolumbijos universiteto mokslininkas Peter Gordon kelis metus tyrė šią gentį, perprato jos kultūrą ir išmoko kalbą. Piraha kalboje nėra skaitvardžių. Tik keli žodžiai, kurie gali būti tapatinami su skaitvardžiais. Tai – „vienas“, „du“ ir „daug“. Be kita ko, žodis „vienas“ gali reikšti ir kažką mažo, nedidelio.

P.Gordon teigia, kad Piraha genties kalboje nėra tokių mums svarbių žodžių kaip „daugiau“, „mažiau“, „visi“, „kiekvienas“, „keletas“, o sąvokos „jis“ ir „jie“ čiabuvių kalboje turi tik vieną žodį.

Įgijęs atsiskyrusios genties pasitikėjimą mokslininkas mėgino eksperimentuoti ir davė pirahiečiams uždavinius, kurių metu jie vienaip ar kitaip turėjo kažką sudėlioti pasitelkę skaičiavimo įgūdžius. Keli daiktai Piraha genties nariams keblumų nesukėlė, bet priartėjus prie 8-10 daiktų, procesas strigo. Nepaisant to, eksperimento dalyviai buvo adekvatūs ir puikiai suprato užduotį. Kaip teigia P.Gordon, intelekto šios genties nariams tikrai netrūksta. Čia tik mąstymo ir kalbos sąveikos specifinis pavyzdys. Tai, matyt, dar patvirtina ir tas faktas, kad Piraha genties vaikai su pačiais primityviausiais skaičiavimo uždaviniais susidoroja kur kas geriau už suaugusiuosius.

Iš praktinio poreikio išsirutuliojusios skaičių sistemos patriarchai turbūt apsiverstų karste, jei koks nors Pirahos mažylis kada nors ateityje taps matematikos profesoriumi.

Kinų inžinierius Xiao-bin sukūrė protingus elektroninius ausų kamštelius Kill Noise, kurie nepraleidžia tam tikro dažnio triukšmų ir leidžia susikalbėti su kolegomis. Kill Noise filtruoja tik tam tikrus, nepageidaujamus garsus triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui gamyklose, oro uostuose ir pan. Xiao-bin‘o sukurti ausų kamšteliai yra specialios, laiptuotos formos. Kamštelio viduje įmontuotas mikrofonas, nedidukas elektroninis garsiakalbis ir reguliatorius. Mikrofonas gaudo išorės garsus ir tik kai kuriuos iš jų perduoda į garsiakalbį. Kokį garsą norite girdėti padės nustatyti specialus reguliatorius. Taip galima pasirinkti ar norite girdėti žmonių balsus, ar telefono skambučius, ar dar kokį specifinį garsą.

Iš mažų dalykų susideda didesni. Pakoregavus nedidelius ir, atrodo, nereikšmingus įpročius galime būt praktiškesni. Dizaino forume IF Yeongwoo Kim pasiūlė štai tokią naudingą idėją gan netikėtoje ir neįprastoje vietoje – tualete. Iš ties, kam nuleidinėti vandenį ir po to prie praustuvo dar antra tiek nuleisti vandens plaunant rankas. Galima tas dvi funkcijas sujungti.

Šiandien ryte išvažiuojant iš savo Noragiškių gatvės man iš paskos prabangiais vyriausybiniais švyturėliais pasidabinęs automobilis garsiniu signalu davė suprasti, kad aš privalau pasitraukti į kelkraštį, išlipti iš automobilio, nusiimti kepurę ir žemai nusilenkti. I.Degutienė važiuoja. Tokie tat įžūlūs šiais laikais Noragiškių gatvės naujakuriai. Geriau jau jie gyventų už spygliuotų vielų kur nors Turniškėse.

Nestojau. Nepasitraukiau. Prisiminiau pradėtą skaityti Jack Weatherford knygą „Genghis Khan and the making of the Modern World“. Tai – knyga, kurią amerikietis autorius skyrė visiems jauniems mongolams, kad jie nepamirštų tų istorikų, kurie skyrė savo gyvenimą tam, kad išsaugotų jų orumą.

Prisipažinsiu, visuomet apie mongolus buvau ne kokios nuomonės. Tai – barbarai, žudikai, prievartautojai, griovėjai ir panašiai. Toks stereotipas, kurį apie didžiausią pasaulyje imperiją sukūrusius klajoklius ir jų gebėjimą kariauti dviem frontais keliuose kontinentuose dar iki WWII sukūrė nukentėjusieji. J.Weatherford, atrodo, ėmė keisti mano nuomonę apie Čingischaną ir mongolų imperiją.

Pateiksiu keletą šios knygos nuotrupų.

.

Per dvidešimt penkerius metus mongolų armija užkariavo daugiau karalysčių ir tautų nei Romos imperija per keturis šimtus metų.

Tryliktame amžiuje Čingischanas su sūnumis ir anūkais užvaldė tankiausiai apgyvendintas pasaulio šalis. Visais parametrais, ar tai būtų užkariautos teritorijos plotas ar užkariautų šalių skaičius ar imperijos gyventojų skaičius Čingischanas mažiausiai dvigubai lenkia bet kurį kitą iki šiol buvusį pasaulio užkariautoją. Mongolų arkliai gėrė iš kiekvieno ežero ir kiekvienos upės nuo Ramiojo vandenyno iki Viduržemio jūros.

Savo klestėjimo laikais mongolų imperija plytėjo 11-12 milijonų kvadratinių mylių plote. Tai yra teritorija didesnė už visą Afrikos žemyną, didesnė už Šiaurės Ameriką su visais jos Karibais ir net Centrine Amerika. Ji plytėjo nuo Sibiro tundros iki Indijos tropikų, nuo Vietnamo plantacijų iki Vengrijos vynuogynų.

Šiuolaikiniame žemėlapyje ši imperija apima 30 valstybių su daugiau kaip 3 milijardais gyventojų. Ir keisčiausia yra tai, kad visus tuos plotus ir visas tas tautas užkariavo gentys, vienyjusios mažiau kaip milijoną gyventojų. Iš to negausaus būrio tautiečių Čingischanas ir sutelkė savo nedidelę, bet nenugalimą ir grėsmingą komandą. Geriausiais laikais tikrų mongolų Čingischano kariuomenėje buvo vos 100.000 vyrų. Tiek sutilptų į vieną šiuolaikinį futbolo stadioną.

.

Su vėjeliu aibes valstybių prajoję Čingischano raiteliai paskui save paliko perbraižytą naujo pasaulio žemėlapį. Beje, mongolų kariuomenė tuo metu judėdavo neregėtu greičiu – daugiau kaip 100 km per dieną. Čingischanas buvo didis architektas, o jo plytos buvo ne iš molio, bet iš žmonių protų ir siekių. Jis sujungė mažas valstybes į dideles.

Rytų Europoje mongolų dėka buvo suvienytos slavų (rusų) kunigaikštystės. Rytų Azijoje per tris kartas jie sukūrė didžiąją Kiniją. Plėsdami savo imperiją mongolai sukūrė tokias valstybes kaip Korėja ir Indija, kurios iki šiol gyvuoja maždaug tuose pat rėmuose kaip ir pradžioje. Ir visa tai buvo sukurta vadovaujantis principu, kad valstybė yra valdoma ne sėdint rūmų menėse, bet įsispyrus į kilpas ant balno.

Čingischanas sunaikino seną giminysčių teisės bei privilegijų sistemą ir sukūrė naują unikalią sistemą, kuri buvo paremta asmeninėmis savybėmis, gebėjimais bei nuopelnais. Jis užkariavo nedideles, susiskaldžiusias ir besivaidijančias valstybėles palei visą Šilko kelią ir jo pagrindu sukūrė didžiausią iki šiol pasaulyje žinomą laisvos prekybos zoną. Jis visiems sumažino mokesčius ir visiškai panaikino bet kokius mokesčius gydytojams, mokytojams bei dvasininkams. Jis vykdė gyventojų surašymus ir sukūrė pirmą pasaulyje tarptautinę pašto sistemą. Jis nekaupė žygiuose užgrobto turto, bet paleisdavo jį vėl atgal apyvarton. Jis sukūrė tarptautinę teisę ir pripažino Amžinai Žydro Dangaus viršenybę vienodai visiems.

Čingischanas sukūrė ir paliko po savęs tokią ekonominę bei socialinę valstybės bazę, kuri plėtėsi, vystėsi ir tobulėjo dar 150 metų. Ilgainiui jo palikuonys valdė dar kelis šimtmečius pasaulio platybėse nuo Rusios, Turkijos, Indijos iki Kinijos ir Persijos. Jo palikuonys turėjo aibes titulų: chanas, šachas, emyras, imperatorius, sultonas, karalius ir net Da-lai-lama. Jo imperijos liekanos buvo valdomos palikuonių net 700 metų po jo mirties. Kaip Mogulai mongolai valdė Indiją iki 1857 m., kol britai išvijo imperatorių Bagadur-Šachą II ir nukirto galvas jo sūnums bei anūkui. Paskutinis Čingischano palikuonis-valdovas buvo Bucharos emyras Alim Chanas, kurį bolševikų valdžia Uzbekijoje sunaikino tik 1920 metais. Nei Aleksandras Makedonietis, nei Napoleonas, nei Julijus Cezaris nei kiti didieji valdovai šiuo požiūriu negali prilygti Čingischanui.

Ir, galų gale, beveik septyniasdešimties metų amžiaus sulaukęs Čingischanas mirė savo žygio neštuvuose apsuptas gausios, ištikimos, patikimos ir mylinčios šeimos, greta bendražygių ir draugų. Mylimas, ramus ir pasitikintis. 1227 metų vasarą Geltonosios upės aukštupyje žygio prieš tangutus metu Čingischanas mirė. Tiksliau, jis – persikėlė į dangų (taip sako mongolai). Kaip ir kodėl mirė didis mongolas sklando daug legendų. Vargu ar kuri iš jų yra tikra. Tiek pat tikra, kaip ir visi žinomi ar pateikiami Čingischano (Timudžino) atvaizdai, mat Čingischanas niekada neleido piešti savo portreto ir niekada nespausdino savo biusto ant monetų. Tas didis mongolas buvo palaidotas ne kokiame nors mauzoliejuje ar piramidėje, bet plačiojoje stepėje. Jo dvasia, kaip sako mongolai, persikėlė į karo žirgo uodegą, kurios, beje, neišliko taip pat.

Po Čingischano mirties jo kariai valdovo kūną lydėjo atgal į gimtinę. Pakeliui 40-imt dienų trukusios laidotuvių procesijos metu, kaip pasakoja legendos, buvo žudomi visi pakeliui sutikti žmonės ir žvėrys. Dar pasakojama, kad po Čingischano laidotuvių 800 raitelių kruopščiai ištrypė visas apylinkes apie tą vietą, kur buvo palaidotas valdovas. Ištrypė taip, kad nieks nesurastų Čingischano kapo. Dar pridedama, kad tie 800 raitelių buvo nužudyti, o tie kurie juos nužudė buvo taip pat nužudyti. Kad nieks nežinotų kur ilsisi valdovo kaulai.

Tiksli Čingischano palaidojimo vieta nėra žinoma iki šiol. Neliko nė mažiausio antkapio. Jei būsite kada Mongolijoje jums parodys daug tokių vietų. Neapsigaukite.

Skaitant istorikų darbus apie Timudžiną, tapusį vyriausiuoju chanu (Čingischanu), dar galima prisiminti ir tai, kad į tarptautinę apyvartą popierinius pinigus bei pasitikėjimą tokiais banknotais kartu su žydais pirmieji įdiegė mongolai. Daugelyje šalių prigijęs kovos šūkis „Ūrą“ (Valio) yra kilęs taip pat iš mongolų. Didžio keliautojo Marko Polo keliones finansavo ir skatino tie patys mongolai.
Rekomenduoju perskaityti: Jack Weatherford, Genghis Khan and the making of the Modern World, 2004.

Amerikiečių kompanija Innespace sukūrė naują bioninio katerio modelį, kuris ne tik savo išore, bet ir elgsena kopijuoja ryklį. Greitaeigis kateris bus gaminamas Seabreacher X pavadinimu.

Prieš keletą metų Innespace pristatė panašų katerį, kuris buvo pavadintas Seabreacher J vardu ir jis kopijavo delfiną. Naujasis modelis – šiek tiek tobulesnis.

Dviviečiai, penkių metrų ilgio Innespace nardantys kateriai sandaraus korpuso apačioje turi specialius sparnelius, kurių pagalba gali temti savo į dugną ir taip nardyti. Po vandeniu šie kateriai gali pasiekti 40 km per valandą greitį, o ant vandens įsibėgėja iki 80 km per val. Po variklio dangčiu šiuose kateriuose montuojamos 155 arba 215 AG jėgainės.

Seabreacher X, kaip ir jo pirmtakas, gali šiek tiek iššokti virš vandens, vartytis, nardyti. Bene įdomiausia yra galimybė tokiu kateriu skrieti nedaug panirus netoli vandens paviršiaus. Panirus taip, kad virš vandens kyšotų ryklio pelekas, kuriuo vidaus degimo varikliui tiekiamas oras. Panerti toks kateris gali iki 1,8 metrų gylio.

Naujasis X raide pažymėtas Seabreacher kateris nugaros peliako viršuje turi kamerą, kurios pagalba pilotas gali orientuotis pavirus kateriui po vandeniu. Be to, kateryje sumontuota stereosistema ir GPS navigacija.

O kas nutiks, jei toks kateris panirs per giliai? Gamintojai tvirtina, kad nieko baisaus nenutiks. Variklis uždus, o kateris išners į vandens paviršių, nes jis yra sandarus ir vanduo jį išstums tarsi plūdurą. Be to, šis aparatas nenuskęs, net jei atsidarys piloto kabinos dangtis.

Seabreacher J katerius amerikiečiai gamina ir pardavinėja pagal užsakymus, sumokėjus avansą. Tokio katerio kaina, priklausomai nuo variklio galios, kainuoja nuo 65 iki 85 tūkstančių USD (apie 170.000-220.000 Lt). Naujasis kateris ryklys kainuos daugiau – 93.500 USD (apie 243.000 Lt).