Idėjos, kurios pakeis pasaulį

09/18/09 21:01

Populiarus amerikiečių žurnalas „Popular Mechanics“ teigia, kad pasaulis stovi prie didelių permainų slenksčio ir pateikia idėjas, kurios jau artimiausiu metu atneš nemažai permainų į mūsų kasdienybę. Kaip greit ir ar tikrai atneš – nesu toks tikras kaip „Popular Mechanics“ žurnalistai. Ypač Lietuvoje. Tačiau susipažinti verta. O pažintis su technologijomis, kurios pakeis pasaulį, prasideda nuo šiukšlių. Kaip sakoma – geriausios idėjos dažnai gimsta ten, beveik šiukšlyne.

Mažiau šiukšlių – daugiau energijos

Kompanijos IST Energy įrenginys Green Energy Machine (GEM) viso labo tik jūrinio konteinerio dydžio, tačiau gali pagaminti šiluminės energijos net 20.000 kv. metrų ploto būstui. Jis buitines ir biurų atliekas perdirba į dujas, kurios vėliau varo dujinį variklį, o šis suka generatorių. 850.000 USD kainuojantis įrenginys gali per parą perdirbti tris tonas atliekų. IST Energy specialistai teigia, kad GEM gali pagaminti apie 40 kilovatų elektros energijos bei 187 kilovatus šiluminės energijos ir įrenginys atsiperka per tris metus. Koks būtų atsipirkimas Lietuvoje sunku pasakyti.
Green Energy Machine, beje, tai ne vien fantazijos ar projektai. Tai – veikiantis ir jau sėkmingai dirbantis įrenginys. Kita vertus skeptikai pastebi, kad GEM yra tik paprasčiausias dujinis generatorius, gaminantis CO iš angliavandenilio. Susmulkintos atliekos keliauja į katilą kur dėl deguonies trūkumo atsiranda generatoriaus dujos – CO, H2 ir pan. Tačiau tokie agregatai dar turi nemažai trūkumų. Atliekos turi būti vienalytės, o jei jos nerūšiuojamos? Kaip tuomet? Atliekų drėgnumas, dioksinų išmetimas, proceso netolygumas ir t.t. Taigi – problemų dar apstu.

green_energy_machine-thumb-450x333

Lankstus robotas

Kita sritis, kuri anot žurnalo „Popular Mechanics“ atneš nemažai permainų yra robotų pramonė. Lankstūs robotai. Tai ne fantazijos iš „Matricos“ filmo, bet realybė. Naftos kompanijos jau naudoja tokius. Jie šliaužioja vamzdynais ieškodami korozijos židinių. Panašiems tikslams jau kuriamas robotizuotas mechanizmas, kuris galėtų keliauti miestų vamzdynais ir vykdyti įvairiausias užduotis. Kanadiečių kompanijos SpringBoard West Innovations robotas Regina Pipe Crawler (RPC) jau pagamintas, išbandytas ir pasirengęs darbui. RPC yra valdomas nuotoliniu būdu ir gali keliauti išsirangiusiais vamzdynais tarsi kirminas. Mažiausias vamzdžio diametras – 15 cm. Robotui nebaisus ir vamzdynuose esantis slėgis.

regina-pipe-crawler-c-470-0609

Bendraujantys automobiliai

GM, Volkswagen ir kelios kitos automobilių kompanijos nusprendė išmokyti automobilius bendrauti tarpusavyje. Ryšio sistema V2V (Vehicle-to-Vehicle) leis prasilenkiantiems automobiliams perspėti vienas kitą apie kelio defektus, plikledį, kamščius ar netikėtą kliūtį. Tokia informacija pasirodys prietaisų skydelyje arba ant priekinio automobilio stiko. JAV ir Vokietijoje jau atlikti V2V sistemos bandymai. Dabar liko gamintojams tik susitarti dėl vieningo standarto, kuriuo būtų užtikrintas toks ryšys.

carcommu

Duomenų teleportacija

Vargu bau ar kada pavyks teleportuoti žmones tarpžvaigždinėse kelionėse. Na ir kas pagaliau sutiktų būt išardytas į atomų rinkinį, kai po to nėra jokių garantijų, kad pavyks juos sudėlioti vėl ta pačia tvarka. Tačiau teleportuoti duomenis, artodo, yra kur kas lengviau. Merilendo universiteto mokslininkai (JAV) be vargo teleportuoja duomenis sinchroniškai perjungdami kvantines dviejų atomų būsenas kai šie yra metro atstumu vienas nuo kito. Tai gana didelis pasiekimas kuriant ateities kvantinius kompiuterius. Pats principas jau išbandytas. Toliau – praktiniai užsiėmimai.

Žmogus – mašina

Kam reikalingas valdymo pultelis, jei prabangus procesorius įmontuotas tiesiog jums tarpuausyje. Vienas iš Diuiko universiteto Neuroinžinerijos centro vadovų Miguel Nicolelis pademonstravo, kad beždžionės gali valdyti robotą vien minčių pastangomis. Dabar jis eksperimentuoja su gryždamuoju ryšiu. Mokslininkas tvirtina, kad ateityje žmonių smegenys gebės savarankiškai interpretuoti duomenis, gaunamus iš magnetinių arba infraraudonųjų daviklių. Turėtų atsirasti nauji dirbtiniai pojūčių organai.

Kraujosrūvas stabdys ultragarsu

Deep Bleeder Acoustic Coagulation, DBAC aparatas buvo kuriamas Pentagono agentūros DARPA lėšomis. Manoma, kad toks prietaisas sugebės aptikti žmogaus organizme vidines kraujosrūvas ir jas sustabdyti ultragarso bangomis nepažeidžiant aplinkinių audinių. Tokio aparato prototipą planuojama sukonstruoti per artimiausius du metus.

dbac-01

Daugiau techninių idėjų, į kurias siūlo atkreipti dėmesį „Popular Mechanics“, rasite čia.




  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , , , , , , ,

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos