Japonai paleido Veneros žvalgą

05/21/10 10:29

venus-volcano-surface-artwork-desk-1024-bg

Tanegashima kosminio centro paleistas saulės burlaivis IKAROS ir tarpplanetinė kosminė stotis AKATSUKI.

AKATSUKI, dar žinomas kaip Venus Climate Orbiter ir Planet-C aparatas, yra skirtas Veneros tyrimams. Šis kosminis aparatas tirs karštosios planetos debesis, žaibus ir audras.

Prie savo tyrimų objekto AKATSUKI nukeliaus iki šių metų pabaigos ir ten sudarys draugiją europiečių aparatui Venus Express.

Kartu su AKATSUKI kosmine stotimi į erdvę pakilo ir pirmasis palydovas-burlaivis IKAROS. Šis aparatas turi taip vadinamą saulės burę, kurios pagalba galės manevruoti beorėje erdvėje. IKAROS mėgins savarankiškai nusigauti iki Veneros, o po to – ir dar toliau.

Taip atrodys bures išskleidęs IKAROS

Taip atrodys bures išskleidęs IKAROS

Ankstesni tyrimai

Iki šiol Veneroje pabuvojo vos keli sovietų ir vienas amerikiečių zondas. Maždaug prieš 40–30 metų keli sovietiniai „Venera“ ir amerikiečių „Pioneer Venus“ aparatai įskriejo į Veneros atmosferą ir net nusileido ant šios planetos paviršiaus, tačiau jie čia veikė tik po kelias valandas. Sunaikino juos nepakeliamas karštis. Veneros paviršiaus tyrimo aparatų elektroninės sistemos tiesiog iškepė, mat šioje planetoje temperatūra svyruoja apie 475 laipsnius pagal Celsijų, o slėgis siekia 100 atmosferų. Galite įsivaizduoti, koks tai pragariškas klimatas, jei savo pyragus kepate maždaug 200 laipsnių temperatūroje, o jūsų automobilio padangose yra tik apie 2–2,5 atmosferos slėgio.

Ateities misijas į Venerą planuojantys tyrinėtojai, bando kurti tokius aparatus, kurie neiškeptų karštojoje planetoje. Mokslininkai Džefris Lendis (Geoffrey Landis ) ir Kenetas Melotas (Kenneth Mellott) apskaičiavo, kad sumontavus specialius šaldytuvus galima veneraeigių „gyvybę ir darbingumą“ pragariškame karštyje palaikyti net apie 50 parų. Veneros paviršiaus tyrimo aparatų elektroniką norima sumontuoti apelsino dydžio keraminėje kapsulėje, kurią aušintų dar 1816 metais sukurtas Stirlingo variklis.

venus_magellan

Temperatūrų keitiklis
Maždaug prieš šimtmetį škoto Roberto Stirlingo (Robert Stirling) sugalvotas ir sukonstruotas vidaus degimo varikliukas, atrodo, padės šiandienos mokslininkams atvėsinti Veneros zondus. Stirlingo šiluminis variklis – tai mašina, galinti efektyviai karštį paversti šalčiu ir atvirkščiai. O iš karščio išgaunamo šalčio kaip tik ir reikia perkaistančioms veneraeigių sistemoms. Tokią temperatūrų keitimo sistemą ketinama sumontuoti naujausiuose veneraeigiuose.

Stirlingo variklio principu veikiančią vėsinimo sistemą sudaro metalinė sfera su elektronine įranga. Kad ji veiktų, radiatoriuose temperatūra turi būti aukštesnė už aplinkos. Dujoms radiatoriuje įkaitus iki 500 laipsnių vėsinimo sistemoje temperatūra turėtų nukristi iki 200 laipsnių. Tokioje temperatūroje jau gali funkcionuoti elektroninės veneraeigių smegenys. Ši aušinimo sistema bus maitinama specialia plutonio baterija.
Veneraeigio prototipas su tokia aušinimo sistema kol kas dar nesukonstruotas. Tačiau NASA specialistai jau suabejojo, ar tokio iš viso reikia, mat puslaidininkių specialistams pavyko sukurti elektronines sistemas, veikiančias net ir 650 laipsnių temperatūroje. NASA inžinierius Filas Neudekas (Phil Neudeck) įsitikinęs, kad dideliam karščiui atsparios mikroschemos gali būti naudojamos ne tik Veneroje, bet ir reaktyviniuose varikliuose, naftos ir dujų gavybos verslovėse.

venus vega-mission

Misijos į Venerą
1. Pirma žmonių misija į šią planetą buvo surengta 1961 m. sovietams paleidus kosminį aparatą „Venera 1“. Tačiau jis savo užduoties neįvykdė, nes ryšys su juo nutrūko jau po kelių dienų, kai nuo Žemės jis nutolo apie 2 mln. kilometrų.
2. Amerikiečių kosminiai aparatai „Mariner 1“ ir „Mariner 2“ taip pat patyrė nesėkmę (1962 m.).
3. Sovietų „Venera 3“ įskriejo į Veneros atmosferą (1966 m.). Tai pirmasis žemiečių prisilietimas prie svetimos planetos atmosferos.
4. Sovietų aparatai „Venera 4“, „Venera 5“ ir „Venera 6“ tyrinėjo planetos atmosferą (1967 ir 1969 m.).
5. „Venera 7“ – pirmas ant šios planetos paviršiaus (1970 m.) nusileidęs aparatas. Vėliau čia bandė leistis „Venera 8“ ,„Venera 9“ ir „Venera 10“.
6. Į Merkurijų paleistas amerikiečių „Mariner 10“ praskriedamas pro Venerą tyrinėjo jos atmosferą (1974 m.).
7. Amerikiečių „Pioneer Venus“ misija į Venerą (1978 m.): buvo paleisti keli zondai į planetos atmosferą, o iš aplink planetą skriejančio aparato tyrinėtas planetos paviršius.
8. Sovietų „Venera 11“–„Venera 16“ misijos (iki 1982 m.).
9. Į Halio kometą paleisti sovietų kosminiai aparatai „Vega“ praskriedami Venerą tyrinėjo jos atmosferą.
10. Amerikiečių zondas „Magellan“ nufotografavo beveik visą Veneros paviršių (1989–1994 m.).
11. Į kitas planetas paleisti amerikiečių aparatai „Galileo“ ir „Cassini“ taip pat praskriejo pro Venerą.
12. Šiuo metu aplink Venerą skrieja ir ją tiria 2005 m. paleistas Europos Kosmoso Tyrimų Agentūros aparatas „Venus Express“.



  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , ,

Komentarai temai “Japonai paleido Veneros žvalgą”

  1. labai idomu…

    #923

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos