Kas vyksta Baltarusijoje? (19 savaitė)

05/7/09 13:28

Baltarusijos žiniasklaida daugiausia dėmesio šiandien skiria ES iniciatyvai skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su rytų kaimynais ir Prahoje prasidedančiam „Rytų partnerystės“ aukščiausio lygio susirinkimui. Dar užsimenama, kad šio viršūnių susitikimo išvakarėse Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka Gomelyje susitiko su Ukrainos prezidentu V.Juščenka. Atseit suderinti pozicijų prieš „summit‘ą“.

„Rytų partnerystės“ iniciatyva, kaip skelbia jos iniciatoriai, nenukreipta prieš Rusijos interesus ir ja nenorima sumenkinti rusų įtakos regione. Tačiau Rusija neslepia nepasitenkinimo dėl šio projekto, o baltarusius, matyt dar vilioja ir šiai programai iš ES numatyti 600 mln. eurų. Ką gi, sumelė apvali. Juolab, kad pagrindinėje Baltarusijos eksporto rinkoje Rusijoje, kaip praneša Baltarusijos verslo laikraštis, pajamos užsienio valiuta sumažėjo net 40 proc. Rusijoje uždarbiaujančių baltarusių pajamos taip pat mažėja. Dešimtyje didžiausių Rusijos miestų pirmąjį šių metų ketvirtį realios dirbančiųjų pajamos sumažėjo net 40 proc. Tokios tat tokelės.

Valdžios sprendimai

  • Ekonomikos ministerijoje rengiamas projektas, kuriuo būtų panaikintas licencijavimas net 14 veiklų. Tarp jų – mažmeninei prekybai, transporto, turizmo, draudimo paslaugoms, nekilnojamojo turto tarpininkavimo, notarinei ir kitoms veikloms.
  • Baltarusijos vyriausybė kartu su Nacionalinio banko administracija išleido potvarkį, kuriuo nuo gegužės mėnesio leistos barterinės užskaitos eksportuotojams. Eksporto operacija iš Baltarusijos gali būti pilnai arba dalinai užskaityta giminingomis prekėmis, taip pat ir paslaugomis, intelektinėmis vertybėmis ir pan.
  • Baltarusijos centrinis bankas, vykdydamas taip vadinamą „dedolerizacijos“ procesą šalyje, apribojo atsiskaitymus degalinėse užsienio valiuta. Laikinai leista atsiskaityti užsienio valiuta tik magistralėse Brestas – Maskva ir Minskas – tarptautinis Minsko oro uostas stovinčioms degalinėms.
  • Smulkieji prekybininkai Baltarusijoje pradėjo protesto akcijas prieš valdžios sprendimą uždrausti prekyba alumi kioskuose. Toks draudimas jau įsigaliojo Bresto apskrityje, nuo birželio 8 dienos įsigalioja Gomelio, o nuo rugsėjo – Vitebsko apskrityje. Minske kol kas tokio draudimo nėra, o panašius draudimus žada ir kiti „oblispolkomai“ (apskričių vykdomieji komitetai – vietos savivaldybės).

Kas vyksta kompanijose?

  • „Belaruskaja kalijnaja kompanija“, kuri eksportuoja „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ kalio produkciją rengiasi pasirašyti tiekimo sutartis su pirkėjais Kinijoje ir Indijoje. Kaip skelbiama pastaruoju metu buvo ženkliai sumažėjęs kalio chlorido eksportas.
  • Gardino laisvojoje ekonominėje zonoje „Grodnoinvest“ gamyklą planuoja statyti didžiausias Nepriklausomų valstybių sandraugoje (SNG) ir vienintelis Baltarusijoje veikiantis optinio stiklo, geometrinės, precizinės ir pluoštinės optikos gamintojas „Zavod Optik“ iš Lydos. Ketinama pirkti naują įrangą ir ją sumontavus gaminti naujos kartos optinio pluošto gaminius.
  • Minsko „Makrodor“ kitąmet žada baigti karšto asfaltbetonio mišinių gamybos linijos rekonstrukciją ir padidinti gamybines apimtis 1,5 karto.
  • Alaus darykla „Krinica“ pirmąjį šių metų ketvirtį 80 proc. padidino eksporto apimtis iki 190,4 dekalitrų per ketvirtį. Tokių rezultatų aludariams pavyko pasiekti išplėtus bendradarbiavimą su prekybos centrais Rusijoje. „Krinica“ valdo gamybines įmones Minske, Polocke ir Nesvyžiuje.
  • Oro bendrovė „Belavia“ nuo gegužės 27 dienos pradės skrydžius iš Minsko į Soči. Šiuo maršrutu skraidys 50 keleivių talpinantis CRJ -100/200 LR lėktuvas.
  • Alaus darykla „Siabar“, priklausanti „Heineken“ grupei, pradėjo virti superpremium klasės alų „Gösser“. Anksčiau ši alaus darykla priklausė buvusiam Lietuvos aludarių asociacijos vadovui Audriui Vidžiui.
  • „Belarusneft“ pasirašė sutartį su Irano kompanija PPI (Petro Pars Institution), kuri atliks seisminius 3D tyrimus Band-e-Karkchech regione, Irano pietuose. Tai jau ketvirtas „Belarusneft“ partneris Irane, kur baltarusiai turi bendrą įmonę „Belpars Petroleum Company Ltd“. Džufeir verslovės eksploatacija turėtų prasidėti šiemet, o jos planuojami pajėgumai yra 25 tūkstančiai barelių per parą. Baltarusiai ateityje tikisi eksploatuoti ir Azagedan gręžinius.
  • Bresto laisvojoje ekonominėje zonoje gamybą pradėjo „BelINEKO“ kompanija, gaminanti statybines montažines putas.
  • Verchnedvinsko sviesto ir sūrių gamykloje paleista nauja austriška linija, gaminanti fermentinį sūrį. Šia linija bus gaminami ir sūriai su propiono bakterijomis. Po rekonstrukcijos įmonės pajėgumai išaugo nuo 120 tonų iki 180 tonų pieno perdirbimo per parą. Per metus ši įmonė planuoja pagaminti 5-6 tonas sūrių.
  • Konditerijos fabrikas „Komunarka“ rengiasi pirkti gamybos liniją šokoladų su riešutais, razinomis, cukatais ir vafliais gamybai. „Komunarkos“ administracija dar laukia pasiūlymų.

Statistika

Tarptautinės finansų korporacijos skaičiavimais, 1 USD Baltarusijos BVP sukurti reikia net 4,4 kilovatvalandžių, o štai Lenkijoje tik 2,3, Vokietijoje – 1,7 kilovatvalandės. Taigi energetika baltarusijos pramonę spaus vis labiau, mat iki 2011 metų planuojama energijos kainas Baltarusijos gamintojams pakelti iki pasaulinių kainų.

  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos