Kas vyksta Gruzijoje (19 savaitė)

05/5/09 12:22

pirmasŠiandien nusprendžiau pasklaidyti žiniasklaidą ir pasižiūrėti kas vyksta Gruzijoje. Daugiausia dėmesio, be abejo, skiriama politiniams klausimams ir nesibaigiančiai opozicijos kovai prieš M.Saakašvilio prezidentavimą. Opozicija pradeda blokuoti kelius, kariškių maištas Muchrovanio batalione, artėjančios NATO pratybos Gruzijoje ir t.t. ir pan. Na bet man tai jau įgriso. Nebeįdomu. Kas gi vyksta ekonominiame šalies gyvenime?

Visų pirma užkliuvo žinia, kad penkerių dienų darbo vizitą Tbilisyje pradėjo TVF misija. Fondo atstovai tirs Gruzijos vyriausybės ekonominę veiklą ir gilinsis kaip buvo laikomasi TVF nubrėžtos ekonominės programos. Galiausiai ši misija spręs ar pervesti gruzijai tręčią dalį finansinės paramos, kuri buvo numatyta po praitų metų rugpjūčio karo. Tuomet fondas Gruzijai buvo numatęs skirti 705 mln. USD, iš kurių jau 391,6 milijonai buvo pervesti. Gruzija skelbia šiomis lėšomis papildžiusi šalies valiutos atsargas. Reiktų suprasti, kad tie pinigai kaip ir nepakliuvo į rinką…

Dar užkliuvo akis už dujotiekio „Nabucco“. Apie šį projektą ir tik ką pasibaigusią tarptautinę konferenciją kalba praktiškai visa žiniasklaida. Ne tik ekonominė. Gruzijai tai labai svarbus projektas, nes dalis šio dujotiekio turėtų eiti per jos teritoriją, tai užtikrintu tam tikras pajamas iš tranzito, sukurtų naujas darbo vietas ir ,bene svarbiausia, užtikrintų Gruzijos saugumo garantus, mat „Nabucco“ dojotiekiu yra suinteresuotos Europos šalys, kurios ne kartą kentėjo dėl dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimų.

„Nabucco“ tai – per gruziją, Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir Austriją turintis nutysti vamzdynas, kuriuo būtų tiekiamos dujos Europai iš Azerbaidžano, Irano, Turkmėnijos ir Kazachstano. ES jau skurė šiam projektui 250 mln. eurų, o Budapešte yra įkurta „International Nabucco Board“ būstinė. Vien tik Azerbaidžano dujų šio vamzdyno funkcionavimui nepakanka, o ES santykiai su Iranu gana sudėtingi. Taigi lieka Kazachstanas ir Turkmėnija. Beje, šio projekto žlugimu suinteresuota Rusija, siekianti išlaikyti dujų tiekimo monopolį. Ji savo pusėn mėgina patraukti kazachus ir Azerbaidžano vadovą Ilchamą Alijevą. Be to, Rusija ketina tiesti dujotiekį Juodosios jūros dugnu – nuo Novorosijsko iki Bulgarijos uosto Varnos. Šiam projektui, pavadintam „Južnyj potok“ (Pietinis srautas) pritaria Italija.

Taigi „Nabucco“ projektas – daugelio interesų ir įvairiausių intrigų akiratyje. Bet, skirtingai nuo kitų dujotiekių, šis turėtų būti tiesiamas ne tiekėjų (dujų pardavėjų), bet vartotojų (dujų pirkėjų) lėšomis. 2011-2013-ais metais planuojamam nutiesti „Nabucco“ dujotiekiui prireiks 7,5 mlrd. Eurų. Apie puse milijardo skirs privačios kompanijos: OMV (Austrija), MOL (Vengrija), „Bulgargaz“ (Bulgarija), „Transgaz“ (Rumunija), „Botas“ (Turkija) ir vokiečių RWE. Šios kompanijos yra suinteresuotos kuo greitesniu dujotiekio paleidimu. ES iš biudžeto „Nabucco“ statybai planuoja skirti apie 200 mln. eurų, o kitas lėšas skirs ERPB, Europos investicijų bankas, Pasaulio bankas ir kitos energetikos bei eksporto kompanijos.

Taigi suinteresuotų šiuo projektu pakanka. Kaip ir šia korta lošiančių savo naudai. Kaip jau minėjau Azerbaidžanas palaiko „Nabucco“ idėją, tačiau jos nei finansuoja, nei inicijuoja nei dalyvauja šiame projekte kaip kitaip. Azerbaidžano pozicijai įtaką daro ne tik rusų „Gazpromo“ vilionės, bet ir Turkijos pozicija, pavyzdžiui Armėnijos atžvilgiu. Oficialiajam baku nepatinka, kad turkai žada atverti savo sienas armėnams iki galo neišsprendus Kalnų Karabacho problemos. Turkija „Nabucco“ korta dažnai pamojuoja ir Turkijos stojimo į ES kontekste.

Dar vienas įdomus žaidėjas šiame lošime yra Turkmėnija. Įvertinus Azerbaidžano ir Irano santykių su ES peripetijas, ši nedidelė Vidurinės Azijos šalis galėtų tapti pagrindiniu „Nabucco“ tiekėju. Tačiau ES neramina demokratijos stoka Turkmėnijoje. Taigi ES spaudžia turkmėnų valdžia pertvarkoms ir iš kitos pusės vilioja pažadais mokėti už turkmėnų dujas gerokai brangiau nei dabar moka rusai. Turkmėnų dujų atsargos spėjama sudaro per 20 trilijonų kubinių metrų. Tai viliojantis kąsnis, mat „Nabucco“ pralaidumas turėtų sudaryti apie 30 mlrd. kubinių metrų per metus. Azerbaidžano naujojoje verslovėje Šach-Deniz (kuri pradės veiklą 2013 m.) per metus tikimasi išgauti po 13 mlrd. per metus. Tačiau didelė dalį šios verslovės dujų jau įsigijo rusai ir iraniečiai. Taigi Turkmėnija itin svarbi. Naujasis jos prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kuris perėmė šalies vairą 2007 metais mirus Saparmuratui Nijazovui, atrodo linkęs atsisukti į vakarus, diversifikuoti eksporto kelius ir nebepriklausyti vien tik nuo rusų, kurie šiuo metu superka visas turkmėnų dujas.

Raitų metų lapkritį britų kompanija „Gaffney, Cline & Associates“ pakelbė pietų Jolotano-Osmano vietovės geologinių žvalgymų rezultatus. Spėjama, kad ten slūgso apie 4-6 trilijonus kubinių metrų gamtinių dujų. Taigi turkmėnai galėtų aprūpinti „Nabucco“ dujotiekį, o dialogas tarp ES bei oficialiojo Ašchabado vyksta pakankamai sklandžiai. Turkmėnijos valdžia imasi pertvarkų, o ES šių metų balandį jau atšaukė prekybines sankcijas šiai šaliai. Beje, tokiam suartėjimui palankūs yra ir rusų veiksmai. Prasidėjus pasauliniai krizei sumažėjo rusiškų dujų eksportas. Taigi Rusijai nebereikėjo visų turkmėnų dujų kiekio ir jie sumažino apimtis. Dėl to, kaip skelbiama, „Gazpromui“ prisukus sklendes balandžio 9 dieną įvyko avarija dujotiekyje Uzbekistane, kuriuo iš Turkmėnijos dujos keliaudavo į Rusiją. Taigi apžvelgus Gruzijos spaudą susidaro įspūdis, kad „Nabucco“ tema ateityje dar pasiūlys netikėtų posūkių ir įvairiausių intrigų.

Ir dar šiek tiek apie Gruzijos ekonomiką.

prabangaGruzijos Ekonominio vystymosi ministerijos Statistikos departamentas paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau kaip ketvirtadalį šalies užsienio prekybos apimčių sudarė prekyba su ES šalimis. Tai yra apie 310,5 mln. USD. Gruzijos eksportas į ES siekė vos 53 milijonus, o importas iš ES sudarė net 257 mln. USD. Beje, Gruzijos eksporte gerokai išaugo eksportuojamo aukso apimtys. Dabar šis taurusis metalas iš Kaukazo kalnų yra eksportuojamų prekių lyderis ir sudaro 11,2 proc. visų eksporto apimčių.

Dar vienas skaičius man pasirodė įdomus: pragyvenimo minimumas per mėnesį Gruzijoje sudaro 119,3 larius (apie 187 Lt). Lietuvoje šis rodiklis yra triskart didesnis ir siekia 550 Lt.

Na ir pabaigai siūlau pasiskaityti tokį pesimistinį interviu su Gruzijos nacionalinio banko prezidentu Georgijum Kadagidze: http://bizzone.info/articles/1237606562.php

  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , , , , , , , , ,

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos