Slidinėjimo trasų keltuvams austrai pritaikė saulės elementus. Tenna komunoje (Austrija) sumontuoti keltuvai su saulės energijos generatoriais ne tik patys save aprūpina elektros energiją, bet dar pagamina ir perteklinę elektros energiją.

Slidinėjimo keltuvas Solarskilift Tenna nėra pirmasis pasaulyje keltuvas varomas saulės energija. Tačiau šis keltuvas išties unikalus, nes iki šiol slidinėjimo trasose, greta keltuvų buvo statomos stacionarios saulės arba vėjo jėgainės, o Solarskilift Tenna atveju saulės elementai yra integruoti pačiame keltuve. Šiuo atveju pats keltuvas yra ir keltuvas ir elektros jėgainė.

Šį keltuvą pagamino Bartholet Maschinenbau kompanija.

Jėgainė turi 246 fotoelektrinius panelius, o pikinė suminė jos galia siekia 60,27 kilovatus. Kad keltuvas dirbtų  jam pakanka 35 kilovatų. Beje, kaip praneša Inhabitat, Solarskilift Tenna keltuvo sėdynėse sumontuotas dar ir elektrinis pašildymas.

Ant keltuvo trosų pritvirtinti fotoelementai aprūpinti pakankamai protinga sistema, kuri automatiškai sureguliuoja elementų pasvirimo kampą atsižvelgiant į vėjo gūsius ir saulės spindulių kritimą. Sningant plokštės su saulės elementais kas 10 min. apsiverčia, taip nukratydamos ant jų besikaupiantį sniegą.

Solarskilift Tenna keltuvo ilgis 330 metrų.

Šis keltuvas buvo pradėtas naudoti praėjusių metų gruodį, o pasibaigus sausiui keltuvo prižiūrėtojai jau suskaičiavo ir jo energines sąnaudas bei konstatavo, kad keltuvas daugiau pagamina elektros nei sunaudoja. Inžinierių skaičiavimais per metus Solarskilift Tenna turėtų pagaminti 90 tūkst. kilovatvalandžių ir sunaudoti tik 22-29 tūkst. kilovatvalandes elektros energijos. Perteklinė elektros energija bus naudojama Tenna miestelio reikmėms.

Ufff… Šiandien atšilo. Lauke jau tik -20. Tai vaikštau atsisegęs viršutinę sagą ir darbai kažkaip greičiau juda. Na, bet dėl greičio, tai su kinais nepasivaržysim.

Kinijos pramonės giganto Broad Group antrinė įmonė Broad Sustainable Building (BSB) paskelbė per 15 parų pastačiusi net 30-ies aukštų pastatą. Du šimtai BSB darbininkų daugiaaukštį viešbutį T30 surentė, apdailino, sumontavo visas sistemas ir paleido eksploatacijon per 360 valandų. Mūsuose tiek valandų neužtektų net ir statybos leidimui gauti.

.

Penkių žvaigždučių viešbutis Chunan provincijoje prie Duntino ežero buvo statomas iš surenkamų elementų, kurie prieš tai buvo pagaminti BSB gamyklos angaruose. Tie elementai, tai ne tik nešančiųjų konstrukcijų mazgai ar sienų ir perdangų paneliai, bet – atskiri moduliai su visomis integruotomis sistemomis (elektros, vandentiekio ir nuotėkų, apšvietimo ir kt.), su šilumos ir vėjo/garso izoliacija, laiptinėmis ir pan. Taigi, šis pastatas buvo surinktas tarsi iš Lego kaladėlių.

Tie moduliai turėjo būti labai tikslūs, kad statybvietėje jie be papildomų paslaugų idealiai susijungtų vienas su kitu.

T30 viešbutyje įrengta 316 kambarių. Kinai skelbia, kad šiam pastatui nebaisus net ir 9 balų stiprumo žemės drebėjimas.

Beje, kaip skelbiama, tai yra energiškai efektyvus pastatas su specialia rekuperacine sistema ir padidintu patalpų sandarumu. Dar gi, kinai giriasi, kad šiai statybai buvo sunaudota kelis kartus mažiau energijos, nei statant tokį pastatą tradicinių, įprastu būdu. Štai jums ir tvari statyba.

Šio projekto vertė siekė 17 mln. USD (apie 44 mln. Lt.).

Broad Group strategai įsitikiną, kad greita statyba iš surenkamų gamyklinių modulių yra statybų pramonės ateitis. Vienas iš Broad Group įkūrėjų, milijardierius Zhang Yue skelbia , kad jų kompanija kitąmet per mėnesį jau statys po 20-imt, o 2014 metais – net po 50 tokių greitai surenkamų, daugiaaukščių namų. Šiuo metu BSB turi vieną surenkamų namų modulių gamybos fabriką, o ateityje planuoja pasistatyti net 40 tokių fabrikų.

.

Milano centre statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, kurie, kaip teigiama, taps pirmaisiais pasaulyje apželdintais dangoraižiais. Kažkas panašaus į kabančius Semiramidės sodus.

Bosco Verticale pastatus suprojektavo italų architektas Stefano Boeri. Juose numatyta pasodinti per 900 medžių ir antra tiek krūmų bei gėlynų. Vienas Bosco Verticale namas bus 24 aukštų, o kitas – 17-kos.

Taip pat šiuose namuose bus integruoti nedideli saulės ir vėjo energijos generatoriai, pažangi ventiliacijos sistema, rekuperatoriai.

Bosco Verticale statyba prasidėjo 2007 metais, o ją baigti planuojama 2013 –ais. Statybų biudžetas 65 milijonai eurų.

Kiekvienas butas šiame name turės žaliuojantį balkoną. O kaip ten bus su lapais? Kas juos grėbs ir kur kompostuos? Ar veš rudeninius lapus į sąvartyną? Apie tai kol kas neskelbiama.

Segway ir kitų ne mažiau žinomų išradimų autorius Dean L. Kamen užpatentavo vertikalų vėjo energijos generatorių su pripučiamomis mentėmis.

Kaip praneša DVICE, tokią jėgainę patogu montuoti ant pastatų, mat jos svoris nedidelis ir dėl to nereikia sutvirtinti nešančiųjų pastato konstrukcijų, nes apkrova padidėja nežymiai.

Naujosios jėgainės šerdis – vertikali polimerinių medžiagų ašis. Pripučiamos mentės leidžia gan lanksčiai reguliuoti jų pasvirimo kampą. Kameras, anot patento, pripučia kompresoriai, kurie suveikia nuo daviklių, o kompresorius varo akumuliatoriai, pakraunami, beje, to paties vėjo. Visai šiai sistemai reikia elektroninės valdymo sistemos, kuri yra autonomiškai ir vadovaujasi jutiklių parodymais.
Išradėjas tvirtina, kad nedidelis įrenginio svoris sukuria galimybę tokiai jėgainei veikti ir prie pakankamai silpno vėjo, net skersvėjo.
Prie jėgainės suplanuotas ir specialių šviesos diodų komplektas. Taigi, paskirtis aiški – jėgainė apšvietimui.

Panašūs straipsniai:

Nauja karta

Unikalus generatorius

Vėjo generatoriai

Biurui ir butui

Dizainerio Lance Cassidy sukurta AERO E mažos vėjo jėgainės koncepcija gali būti naudojama butuose arba biuruose.

Trylikametis moksleivis iš Niujorko pasiūlė tobulinti saulės jėgaines, tiksliau – saulės jėgainėse naudojamų elementų išdėstymą, pagal Fibonačio skaičių sekos metodą.

Fibonačio skaičių seka, tai tokia seka, kai kiekvienas šios sekos skaičius lygus dviejų prieš jį einančių skaičių sumai. Seka prasideda tokiais skaičiais: 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89 ir taip toliau. Gamtoje šis pasikartojimas pastebimas daugelyje elementų.

Aidan Dwyer atkreipė dėmesį į medžius, medžių vainiką ir lapų išsidėstymą. Anot moksleivio medžių lapai išdėstyti taip pat pagal Fibonači ir taip gali fotosintezei sugaudyti daugiau šviesos. Taip išdėsčius saulės elementus saulės jėgainėse, jų efektyvumą galima padidinti maždaug 20 proc. – įsitikinęs Aidanas. Tačiau rimti specialistai jaus suskubo paneigti moksleivio teoriją.

Jo didenybė Danijos sosto įpėdinis Frederikas (His Royal Highness the Crown Prince Frederik of Denmark) oficialiai atidarė pirmąjį Rusijoje pastatytą energiškai aktyvų namą (Active House) Maskvos priemiestyje Zapadnaja Dolina. Kaip praneša Active House Rusijoje statybos iniciatoriai „Velux“, šis namas bus stebimas, o jo rodmenys bus viešai skelbiami specialiame Zagorodny Proekt Company tinklapyje ir visi smalsuoliai galės patys įsitikinti kiek šis namas pagamina energijos.

Beje, šio namo kaina su sklypu – 28 milijonai rublių (apie 3,4 mln. Lt). Nelabai suprantu kam Rusijoje aktyvus namas, jei ten nėra galimybės tokio namo generuojamos energijos priduoti į bendrus tinklus. O ir tokio namo pagaminta energija, tiek šiluminė, tiek ir elektros, yra kur kas brangesnė už centralizuotai tiekiamą energiją.

Panašūs straipsniai: Lietuviškas pasyvus namas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau galima nusipirkti elektrinį bikinį Solar Bikini. Toks paplūdimio rūbelis, pasiūtas iš plonų ir lanksčių fotoelektrinių plokštelių per USB jungtį gali įkrauti mobilų telefoną arba muzikos grotuvą.

Solar Bikini sugalvojo ir pasiuvo Niujorko dizaineris Andrew Schneider. Beje, jis jau kuria ir tokį maudymosi kostiumėlį, kuris paplūdimyje galėtų šaldyti alų. Tai – vyriškos kelnaitės iDrink.

Elektriniais bikiniais prekiaujama Solar Coterie tinklapyje. Kiekvienas užsakymas individualus ir šie bikiniai siuvami tik gavus užsakymą. Kaip skelbiama, niekada nebus dviejų vienodų elektrinių bikinių, tad ir jų kaina kol kas „nedemokratiška“. Solar Bikini kainuoja nuo 500 iki 1500 USD.

Dėmesio: naudojant šią, kaip ir kitas publikacijas, nuoroda į www.gelzinis.lt būtina.

Turkijoje bus pastatyta pirmoji pasaulyje naujo tipo kombinuota elektrinė, kurioje elektros energiją generuos gamtinės dujos, vėjas ir saulė. Tokią hibridinę jėgainę turkams padės pasistatyti amerikiečiai.

Turkijos kompanija MetCap Energy Investments paskelbė pasirinkusi naują GE technologiją FlexEfficiency. Tai – pakankamai didelio efektyvumo (naudingumo koeficientas siekia 61 proc.), paprastos konstrukcijos, lengvai remontuojama ir prižiūrima 510 megavatų galingumo jėgainė.

Naujos idėjos esmė, trumpai tariant, maždaug tokia: jėgainės širdis – dujinė turbina, kuriai padeda saulės energijos kompleksas ir nedidelis vėjo energijos generavimo kompleksas. Ji sumontuota taip, kad visos trys sistemos turėtų kuo daugiau bendrų mazgų.

Reikia pripažinti, kad idėja hibridizuoti tradicines šilumines elektrines pasitelkiant alternatyvius šaltinius nėra nauja, tačiau tokio projekto, kur būtų integruotos trys skirtingos sistemos dar nebuvo. Kaip skelbia Technology Review , naujojoje elektrinėje bus bendra, vieninga valdymo sistema ir bendra prisijungimo prie skirstomojo, elektros energijos perdavimo vartotojams tinklo sistema.

Kokia nauda iš tokios elektrinės hibridizavimo projekto? Autoriai aiškina, kad taip gerokai atpinga alternatyvios energijos panaudojimo sąnaudos, saulės energijos jėgainei nebereikia atskiro generatoriaus ir valdymo įrangos, vėjo jėgainei nebereikia transformatorių ir tos pačios kontrolės bei valdymo sistemos. Be to, dujinis generatorius gali dirbti lanksčiau ir kur kas mažiau sunaudoti dujų. GE specialistų teigimu tokioje sistemoje vėjo ir saulės generuojama energija tampa kur kas pigesne ir konkurentabilia. O juk didelė alternatyvių elektrinių generuojamos energijos kaina ir yra vis dar didžiausia vėjo-saulės energetikos problema.

Elektrinė bus statoma Turkijos mieste Karaman ir turi pradėti veikti 2015 metais. Maksimaliai jėgainė galės pasiekti 530 megavatų galingumą, kur vėjui teks 22, o saulei – 50 megavatų. Skaičiuojamas bendrasis efektyvumas iki 69 proc.

.

Panašūs straipsniai:

• Kariškiai energijos pasisems vandenynuose
• Potvynių energijos elektrinė
• Alternatyvios energetikos projektai Saudo Arabijoje
• Elektrinė kosmose

Daugiau panašių straipsnių galite rasti rubrikoje Energetika.

Kas gali būti paprasčiau: gaisro metu teisingai, nepanikuojant panaudoti tradicinį gesintuvą ar tiesiog mesti butelį su specialiu skysčiu į liepsnos nasrus? Japonų inžinieriai sukūrė kažką tarpinio – tarp tradicinio gesintuvo ir paprasčiausio buteliuko. Šis dūžtantis gesintuvas pavadintas SAT 119.

Anot inžinierių tokį dūžtantį gesintuvą nepaprastai lengva naudoti ir tai yra jo pagrindinis pranašumas prieš įprastus, tradicinius gesintuvus. SAT 119 yra paprasčiausias stiklinis buteliukas su specialiu skysčiu. Puslitris melsvos spalvos skysčio yra ne kas kita, kaip fosfato, sulfato, amonio bikarbonato, natrio chlorido, karbamido ir dar kelių cheminių elementų mišinys. Sudaužius tokį buteliuką skystis sparčiai virsta putomis ir patikimai „užkloja“ gaisravietę. Ši naujovė Japonijoje prekyboje pasirodys jau artimiausiu metu, o toks buteliukas-gesintuvas kainuos apie 190 litų (71 USD).

Dar vieną labai įdomią idėją pasiūlė amerikiečių chemikai. Harvardo universiteto aspirantas Ludovico Cademartiri tvirtina, kad ugnį galima gesinti elektros srove. Amerikiečių eksperimentai parodė, kad 600 vatų galios ir 40 kilovatų įtampos stiprintuvu sugeneruota elektros iškrova užgesina 30-50 cm liepsną. L.Cademartiri teigia , kad ateityje ugnegiasiams pakaks ir kur kas mažesnės elektros iškrovos.

Mokslininkai pripažįsta, kad tradicinės gaisrų gesinimo priemonės, nors ir efektyvios yra nedraugiškos ir griaunančios. Putos, vanduo, milteliai neretai pridaro ne mažiau žalos nei pats gaisras. Kaip elektra veikia ugnį galite sužinoti  ČIA.

Eksperimento metu elektros srovė gesina degančias metano dujas.