Turbūt teko savo kompiuteryje ieškoti laisvo USB jungties lizdo, kai per ją jau prijungta pelė, mobiliojo interneto modemas, dar koks USB raktas ar vaizdo įrenginys. Tuomet pagalvoji, kad USB lizdų kompiuteryje galėtų būti daugiau.

Dizaineris Gonglue Jiang pasiūlė sprendimą. Jis sukūrė USB jungtį su tokiu pat lizdu kokį ir pats užima. Taigi, prie kompiuterio USB kamščių nebebus.

Mokslininkai tvirtina, kad gerokai paprasčiau ir efektyviau yra „atspausdinti“ biospausdintuvu norimą audinio ar organo dalį nei ją išauginti. Tokiame biospausdintuve vietoj rašalo naudojamos tam tikro tipo ląstelės, kurias spausdintuvo galvutė sudėlioja reikiama tvarka.

Šis spausdintuvas turi dvi spausdinimo galvutes. Viena jų užpildoma pagrindinėmis „spalvomis“ (žmogaus kepenų, inkstų ar kt. ląstelėmis), o kita – pagalbine medžiaga (augimo medžiagos, hidrogelis ir pan.). Įrenginio tikslumą užtikrina mikrometrų dalimis suderinta lazerinė kalibravimo sistema. Tai labai svarbu norint teisingai sudėlioti ląsteles.

Naujuosius spausdintuvus laboratorijos ir medicinos įstaigos galės įsigyti jau kitąmet. Įrenginio kaina neskelbiama.

.

.

Panašūs tyrimai buvo vykdomi jau ir anksčiau. Apie juos galite sužinoti štai čia.

Microsoft korporacija pristatė EntityCube projekto prototipą. Šis instrumentas parenka ir susistemina visus duomenis apie asmenis, kurie yra arba buvo paminėti internete. Taip pat čia galima bus rasti informaciją apie bendroves arba tam tikras vietoves ir pan. Vėliau šį instrumentą ketinama prijungti prie Microsoft Bing.

Nepaisant to, kad EntityCube dubliuoja kai kurias populiariausių paieškos sistemų funkcijas Microsoft specialistai įsitikinę, kad jų platforma leis supaprastinti paieškos procesą ir susisteminti duomenis.

Tradicinės paieškos sistemos pateikia padriką išklotinę, kratinį paminėjimų, kuriuose buvo aptiktas pageidaujamas objektas. Tuo tarpu EntityCube suformuos ir pateiks sisteminę dosjė apie jūsų pageidaujamą asmenį, jo ryšius ir sąsajas. Čia aptiksite asmens biografiją ir jo pažintis.

Į bandomąją EntityCube sistemą įvedžiau Algirdo Brazausko pavardę. Man sistema pateikė jo nuotrauką, informaciją apie šeimą, pažįstamus, su šiuo asmeniu susijusias naujienas ir t.t. Pamėginkit ir jūs. Tik nepamirškite, kad tai demo versija. Sistema dar labai netobula, bet jei ją „užkurs“, tai bus rimtas iššūkis tradicinėms paieškos sistemoms. Beje, kažką panašaus siūlo ir 123people.com, kuris leidžia ieškoti asmenų ir juos grupuoti.

„Lietuvos ryte“ pasirodė publikacija apie „Desertec“ konsorciumą , kuris planuoja nukloti tūkstančius kvadratinių kilometrų Sacharos smėlynų saulės terminės energijos kolektoriais. Pagal planą, saulės energija iš dykumos turėtų pamaitinti energijos ištroškusį pasaulį, baigiantį išnaudoti naftos išteklius ir teršiantį atmosferą dujų, naftos ir anglies degimo produktais.
Kiekvieną dieną Sacharos dykumoje saulė išspinduliuoja tiek šilumos, kad pastačius 90 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą dengiančią jėgainę būtų galima aprūpinti visą pasaulį švaria ir aplinkos neteršiančia energija. O šis plotas tebūtų mažas spindintis taškelis milžiniškose Sacharos platybėse, besidriekiančiose 9 mln. kvadratinių kilometrų.

Vis dėlto iki šiol tokie apskaičiavimai tebuvo smegenų mankšta. Ilgiau nei šimtmetį iškasamais energijos šaltiniais varoma pasaulio pramonė negali pernakt pereiti prie saulės energijos. Todėl kol kas „Desertec“ planai pakankamai kuklūs – iki 2050-ųjų dykumos energija patenkinti 15 proc. Europos elektros poreikių.

Tam nereikėtų pernelyg sudėtingų technologijų. Surenkami saulės spinduliai, vanduo paverčiamas garais, o šie suka elektros turbinas. Jokių sudėtingų atominių reakcijų, jokių silicio baterijų, jokių požeminių anglies dvideginio saugyklų – tik patikima inžinerija, Egipte naudojama jau šimtą metų.

Šiaurės Afrikos valstybėms tai gera žinia. Jie galės išnuomoti savo dykynes europiečiams. O Lietuvos teritorijoje pagal „Desertec“ planą yra numatytos vėjo jėgainės.

Vėjo energetikos istorijoje būta pačių fantastiškiausių projektų. Vienas tokių: Giant Wind Turbine.

Kai kalbame apie vėjo energetiką ir vėjo generatorius paprastai turime galvoje pramoninius, didelius vėjo malūnus. Tokius sparnuotus bokštus, kuriuos galite pamatyti, pavyzdžiui, prie Kretingos. Tačiau per palygint neilgą vėjo energetikos istoriją (neskaitant vėjo malūnų) atsirado ir mažosios vėjo energetikos sąvoka bei nedideli generatoriai, tinkantys pavieniams individualiems namams.

Vieną tokių aprašiau šių metų gegužę, o šįkart aptikau dar vieną naujovę. Tai – Honeywell Wind Turbine, kurią sukūrė EarthTronics kompanija iš JAV ir nuo šių metų spalio paleido į masinę prekybą. 43 kilogramus sveriančio Honeywell Wind Turbine komplekto kaina Ace Hardware prekybos tinkluose Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia 4500 JAV dolerių (apie 10 000 Lt). Tikrai labai padori kaina. Labai patraukli.

Kuo gi unikalus šis įrenginys? Visų pirma jis neturi atskiro generatoriaus. Šio malūnėlio turbina ir yra generatorius. Be to, jis pradeda veikti prie menkiausio brizo, net mažiausio skersvėjo.

Iš pirmo žvilgsnio ši turbina labiau primena 1,7 m diametro ventiliatorių nei vėjo generatorių. Jo galingumas prie stipraus vėjo (18,9 metrų per sekundę) siekia 2,0 kilovatus. Dokumentacijoje numatytas turbinos resursas (tarnybos laikas) 20 metų. Gamintojų teigimu vyraujant 5,5-6 metrų per sekundę vėjams per metus turbina gali pagaminti iki 2 megavatvalandžių energijos. Tačiau čia reiktų nepamiršti, kad numatytoji generatoriaus galia yra tiek pat reali kaip ir automobilių deklaruojamos arklio galios. Kiek paspausi akseleratorių – tiek ir gausi. O šiuo atveju akseleratorių spaudžia vėjas.

.

.

Užpatentuota Honeywell Wind Turbine inžinerinė gudrybė – specialios mentės (Blade Tip Power System), kurios išspaudžia maksimalią naudą iš silpniausio vėjo bei užtikrina menčių saugumą. Elektrą generuojantys magnetai yra sumontuoti menčių galuose ir sukasi turbiną juosiančiu žiedu. Taigi, šioje sistemoje nereikia transmisijos, kuri paprastai naudojama tradiciniuose vėjo malūnuose su mentėmis ir elektros generatoriumi atskirai.

Unikali konstrukcija leidžia išspausti maksimalią naudą gan plačiame vėjo diapazone. Kaip skelbiama, ši turbina pradeda suktis nuo menko 0,9 metro per sekundę vėjelio ir gali saugiai veikti iki 20 metrų per sekundę gūsių. Kai vėjas dar labiau sustiprėja elektronika automatiškai pasuka turbiną šonu, kad vėjas aptekėtų korpusą ir įrenginys nesubyrėtų. Taip pat automatika kontroliuoja ir apsaugo įrenginį nuo apledėjimo. Visos Honeywell Wind Turbine dalys yra lengvai ir gana greitai pakeičiamos.

Papildomai prie šio vėjo generatoriaus reikia mažiausiai vieno automobilinio akumuliatoriaus (kuo daugiau tuo geriau), kuris ne tik kaupia energiją, bet ir atlieka inverterio funkciją, sukuria kintamą įtampą.

.

.

Prieš paleisdama masinę naujos kartos vėjo generatorių gamybą EarthTronics kompanija išbandė net 280 skirtingų sistemų. Honeywell Wind Turbine pradžioje buvo kuriamas kaip trečiojo pasaulio šalims skirtas pigus sprendimas. Tačiau dabar jis debiutuoja JAV. Šiemet planuojama pagaminti po 5000 tokių generatorių per mėnesį. Kitąmet pajėgumus žadama dvigubinti, o ateityje pastatyti tokių generatorių gamyklas Indijoje, Kinijoje, Europoje ir Kanadoje. Gal būt toks fabrikėlis galėtų atsirasti Lietuvoje?

Beje, amerikiečių žurnalas Popular Mechanics Honeywell Wind Turbine įrenginį jau paskelbė vienu iš 10-ies geriausių naujų 2009 metų produktų.

Honeywell Wind Turbine

Panašūs straipsniai: Naujos kartos generatoriai WindCore.

Magic Mouse tapo pirmąja pasaulyje multikontaktine pele. Jos paviršiuje nėra nei vieno mygtuko, tačiau ji geba atlikti ne ką mažiau veiksmų už tradicinę kompiuterio pelę.

Viršutinis Magic Mouse paviršius turi lietimui jautrius daviklius, panašiai kaip ir iPod touch. Ji reaguoja į pirštų judesius ir tų judesių greitį. Tokiai pelei valdyti prireiks naujų įgūdžių. Čia panašiai kaip persėdus nuo automatinės pavarų dėžės prie automato. Įprastas spragtelėjimas kairiuoju klavišu perduodamas vieno piršto prisilietimu, o dešinio klavišo – dviem pirštais. Taupydama energiją pelė „užmiega“, jei jos kurį laiką nejudinsite. Įrenginyje įmontuotas lazerinis daviklis kur kas geriau reaguoja į bet kokį paviršių už įprastą optinį daviklį.

Magic Mouse jau pradedamos komplektuoti su visais iMac kompiuteriais ir prisijungia prie kompiuterio Bluetooth ryšiu (iki 10 metrų).

Prelude Floating Liquefied Natural Gas Project

Kelių energetikos kompanijų korporacija paskelbė statysianti mega laivą, savo gabaritais pralenksiantį visus iki šiol pastatytus laivus. Palyginimui, naujojo laivo vandentalpa bus šešis kartus didesnė už amerikiečių atominio lėktuvnešio Nimitz vandentalpą. Jūrų milžinas taps plaukiojančia gamykla.

Kam tokio milžino prireikė? Shell kompanijos specialistai sugalvojo būdą kaip išgauti jūros dugne įstrigusias gamtinių dujų atsargas ( Stranded gas reserve ). Tokias atsargas, kurios susikaupę nedideliuose, išsimėčiusiuose telkiniuose. Konkrečiai šiuo atveju kalbama apie Prelude ir Concerto telkinius prie vakarinių Australijos krantų.

Norint įsisavinti šiuos gamtinius išteklius tradiciniu būdu tektų nutiesti 475 kilometrų ilgio vamzdynus jūros dugnu. Pajūrio miestelyje Broome reiktų pastatyti suskystintų dujų gamyklą ir tanklaivių terminalą. Tai kainuotų milijardus.

Shell siūlo efektyvesnį ir pigesnį Prelude Floating Liquefied Natural Gas Project projektą ir milžiniškos plaukiojančios gamyklos statybą. Šis laivas plūduriuotų tiesiai virš gręžinių ir skystintų dujas tiesiog savo deniuose. Įsisavinęs vieną verslovę laivas perplauks į kitą vietą ir ten vėl imsis savo darbo.

Taifūnai nebaisūs

FLNG laivas-gamykla bus toks didelis, kad jam nebus baisūs jokie taifūnai. Laivo ilgis sieks 480 metrų, o plotis – 75 metrus. Milžinas svers 600 tūkstančių tonų. Laivas plūduriuos tokiose vietose, kur jūros gylis siekia 250 metrų ir perdirbs iki 3,5 milijonų tonų suskystintų gamtinių dujų per metus.

Didžiausiu pasaulio laivu šiuo metu yra laikomas Knock Nevis tanklaivis (458 m ilgis ir 69 m plotis), kuris stovi Persų įlankoje ir atlieka naftos saugyklos funkcijas.

Dėl naujojo jūrų milžino statybos Shell jau sudarė sutartis su korėjiečių Samsung Heavy Industries ir prancūzų Technip.

Švedijos sostinėje Odenplan metro stotelėje jau sumontuoti Pianotrappan laiptai . Užlipus ant pakopos nuskamba gaida. Tiesiog pokštas. Dar viena menininkų išmonė – pagalvosite. Tačiau organizatoriai tvirtina, kad šis eksperimentas atlieka ir socialinę funkciją. Jis skatina Stokholmo gyventojus keisti savo įpročius. Ir tikrai. Pasirodo, kad vietoj eskalatoriaus dabar žmonės mieliau lipa šiais laiptais.

Tokie tat laiptai yra dalis The Fun Theory iniciatyvos, kurią vykdo kompanija Volkswagen. Man dar labai patiko jų sukonstruota, tiksliau – patobulinta šiukšliadėžė. Tai – pati giliausia pasaulyje šiukšliadėžė. Ji skatina gyventojus nešiukšlinti viešose vietose. Mūsuose, kiek pamenu, su šiukšlintojais kovojama tik baudomis. Nei fantazijos nei pozityvių emocijų. Deja.

Pati giliausia šiukšliadėžė pasaulyje

Bankininkai, atrodo, ir vėl gali neblogai pasipelnyti. Kaip rašo švedų verslo dienraščio Dagens Industri analitikas Mattias Mauritzon, bankininkams gali pasipilti pinigų lietus, jei ekonomika atsigaus, kaip yra tikimasi. Anot jo, tuomet bankai turės perteklinį nuosavą kapitalą, kurį, gal būt, skirs nemenkiems dividendams.

Šiuo metu švedų bankai yra sukaupę solidžias atsargas, kuriomis padengtų netikėtus nuostolius. Pagal įstatymą kapitalo dalis balanse (Tier 1) turi siekti 4 procentus, o dabar šis rodiklis Švedijos finansiniame sektoriuje siekia 11 proc. Didžiausias atsargas čia yra sukaupęs Swedbank (net 13,6 proc.).

Tier 1 rodiklis prastėja, jei bankas turi nuostolių. Tokius nuostolius dabar srebia Swedbank. O SEB bankui Tier 1 nemažėja, nors ir šis bankas turi nuostolių goodwill aktyvų eilutėje (tai nemažina Tier rodiklio).

Dagens Industri analitikas pastebi, kad artimiausiais metais, kai bankai išbris iš nuostolių, jų kapitalai taps pertekliniais. Jis net suskaičiavo, kad tai bus maždaug 100 milijardų SEK (apie 33,7 mlrd. litų). Tokiu būdu Nordea ir SEB bankai gali išmokėti dividendų po 11 SEK akcijai, Handelsbanken – 22 kronas, o Swedbank – 19 kronų akcijai. Bankai gali mokėti arba dividendus arba atgal supirkinėti savo akcijas.

Yra tik keli pavojai, kelios silpnos vietos. Visų pirma, tai – Baltijos šalys. Jei ten bus devalvuotos nacionalinės valiutos, tai švedų bankai patirs rimtų nuostolių. Kitas dalykas – gali būti sugriežtinti reikalavimai bankams ir jų atsargoms. Tačiau kol kas tokių signalų dar negirdėti.

Stress-testas palankus bankininkams

Palankių signalų bankiniam sektoriui šiandien pažėrė ir verslo dienraščių lyderis Financial times . Anot dienraščio didžiausios Europos bankinės grupės išlaikė stress-testą ir parodė, kad gali išlikti stabilūs, net jei ekonominė krizė gilės, o situacija pasisuks pagal blogiausią scenarijų.

Tokios žinios tikėtina stumtels bankinio sektoriaus akcijas biržose aukštyn. Juolab, kad bankai vis dar gauna tą paramą, kuri buvo jiems numatyta. Tačiau Tarptautinis valiutos fondas, kiek pamenu, šią savaitę skelbė, kad bankai ir kitąmet patirs milijardinius nuostolius. O ir tos kalbos, tie Dagens Industri analitiko skaičiavimai gali būt perdėti.

Privalomos atsargos, 2009 m. spalis

Naujausius duomenis apie privalomų atsargų pokyčius rasite ČIA.

Apie Lietuvos komercinių bankų kapitalo pakankamumą galite sužinoti štai ČIA, Lietuvos centrinio banko tinklapyje.

EPisode O (Zero) Robot

Spalio 6 dieną prasideda elektronikos ir informacinių technologijų paroda CEATEC Japan 2009. Nissan kompanija čia pristatys naujuosius savo robotus EPORO (EPisode O (Zero) Robot).

Šie robotai imituoja pulko žuvų elgesį. Būrys EPORO robotų tarsi žuvys gali instinktyviai aplenkti kliūtį ir išvengti susidūrimo. Tokia navigacija, anot kūrėjų, gali būti pritaikyta automobilių pramonėje. Protingas kliūties atpažinimas ir jos apvažiavimas padidintų automobilių saugumą. Nissan specialistai tvirtina, kad tokia sistema turi atitikti tris esmines instinktyvaus žuvų elgesio taisykles: keisti judėjimo kryptį nesusiduriant su kitomis žuvimis, keliauti kreta savo gentainių išlaikant tam tikrą distanciją ir greitį, gebėti saugiai priartėti.

Intuityvi navigacija

Vyriausias inžinierius Toshiyuki Andou pripažįsta, kad daug gerų idėjų galima pasiskolinti tiesiog iš gamtos. Panašiai prieš kurį laiką buvo sukurti ir BR23C (Biomimetic Car Robot Drive) robotai. Jie pasiskolino kai kurias vabzdžių savybes.