Turbūt teko savo kompiuteryje ieškoti laisvo USB jungties lizdo, kai per ją jau prijungta pelė, mobiliojo interneto modemas, dar koks USB raktas ar vaizdo įrenginys. Tuomet pagalvoji, kad USB lizdų kompiuteryje galėtų būti daugiau.

Dizaineris Gonglue Jiang pasiūlė sprendimą. Jis sukūrė USB jungtį su tokiu pat lizdu kokį ir pats užima. Taigi, prie kompiuterio USB kamščių nebebus.

Mokslininkai tvirtina, kad gerokai paprasčiau ir efektyviau yra „atspausdinti“ biospausdintuvu norimą audinio ar organo dalį nei ją išauginti. Tokiame biospausdintuve vietoj rašalo naudojamos tam tikro tipo ląstelės, kurias spausdintuvo galvutė sudėlioja reikiama tvarka.

Šis spausdintuvas turi dvi spausdinimo galvutes. Viena jų užpildoma pagrindinėmis „spalvomis“ (žmogaus kepenų, inkstų ar kt. ląstelėmis), o kita – pagalbine medžiaga (augimo medžiagos, hidrogelis ir pan.). Įrenginio tikslumą užtikrina mikrometrų dalimis suderinta lazerinė kalibravimo sistema. Tai labai svarbu norint teisingai sudėlioti ląsteles.

Naujuosius spausdintuvus laboratorijos ir medicinos įstaigos galės įsigyti jau kitąmet. Įrenginio kaina neskelbiama.

.

.

Panašūs tyrimai buvo vykdomi jau ir anksčiau. Apie juos galite sužinoti štai čia.

Gal būt tos kalbos apie visuotinį klimato atšilimą ir jo padarinius išties yra sureikšmintos ir kiek perdėtos. Tačiau faktas – akivaizdus. Atšilimas keičia mūsų požiūrį į metų laikus. Keičia ne tik požiūrį ar savijautą, bet ir tam tikrus nusistovejusius dalykus.

Aptikau straipsnį Les Echos leidinyje apie tai, kaip klimato pokyčiai gali koreguoti transporto srautus ir įtakoti logistikos verslą.

Šiaurės ašigalyje ledynai tirpsta sparčiau nei buvo tikėtasi. Jau manoma, kad apie 2030-uosius metus Arktyje vasarą nebeliks ledynų. Iki 2015 metų, spėjama, Arktyje atsiras šiaurinis jūrų kelias, sujungsiantis Aziją ir Europą. Tai leis sutrumpinti krovinių iš Azijos į Europą gabenimą net dviem savaitėm.

Be to, atsiradus šiauriniam jūrų keliui Sueco kanalas nebebus toks svarbus ir juo plauks vis mažiau laivų. Tokiu būdu, Egiptas neteks pagrindinio savo pajamų šaltinio, o kiniškų prekių konkurencingumas išaugs. Ekspertai būgštauja, kad būtent „naujasis Šilko kelias“, o ne papildomi naftos bareliai ar kitos Arkties gėrybės gali sukelti naujų konfliktų.

Microsoft korporacija pristatė EntityCube projekto prototipą. Šis instrumentas parenka ir susistemina visus duomenis apie asmenis, kurie yra arba buvo paminėti internete. Taip pat čia galima bus rasti informaciją apie bendroves arba tam tikras vietoves ir pan. Vėliau šį instrumentą ketinama prijungti prie Microsoft Bing.

Nepaisant to, kad EntityCube dubliuoja kai kurias populiariausių paieškos sistemų funkcijas Microsoft specialistai įsitikinę, kad jų platforma leis supaprastinti paieškos procesą ir susisteminti duomenis.

Tradicinės paieškos sistemos pateikia padriką išklotinę, kratinį paminėjimų, kuriuose buvo aptiktas pageidaujamas objektas. Tuo tarpu EntityCube suformuos ir pateiks sisteminę dosjė apie jūsų pageidaujamą asmenį, jo ryšius ir sąsajas. Čia aptiksite asmens biografiją ir jo pažintis.

Į bandomąją EntityCube sistemą įvedžiau Algirdo Brazausko pavardę. Man sistema pateikė jo nuotrauką, informaciją apie šeimą, pažįstamus, su šiuo asmeniu susijusias naujienas ir t.t. Pamėginkit ir jūs. Tik nepamirškite, kad tai demo versija. Sistema dar labai netobula, bet jei ją „užkurs“, tai bus rimtas iššūkis tradicinėms paieškos sistemoms. Beje, kažką panašaus siūlo ir 123people.com, kuris leidžia ieškoti asmenų ir juos grupuoti.

Technologijų permainos neišvengiamos.Vieni įrenginiai nukeliauja užmarštin, o kiti – užkariauja simpatijas, tampa įprastais ir labai reikalingais. Bet po kurio laiko, žiūrėk, ir vėl kokia naujovė sujaukia nusistovujusią kasdienybę ir išstumia senuosius technikos prietaisus į sendaikčių turgų arba antikvariatą.

Viena tokių senienų – telefono būdelės miestuose. Jos sparčiai nyksta, mat niekam nebereikalingos. Juk dabar kiekvieno miestelėno kišenėje – mobiliojo ryšio telefonas. Na, ir kam ta griuvena? Kažkoks gremėzdas.

Tačiau D.Britanijos Westbury-sub-Mendip miestelio gyventojai labai priprato prie savo vienintelio miestelyje taksofono ir sugalvojo kaip išsaugoti šią relikviją. Jie rado naują ir pakankamai praktišką senosios taksofono būdelės pritaikymą. Iš British Telecom išpirkę šį nekilnojamąjį turtą tik už vieną svarą (maždaug 4 Lt) jie ten įkurdino mažytę visą parą veikiančią bibliotekėlę. Pačioje mažiausioje pasaulyje bibliotekoje telpa apie 100 knygų, o bibliotekininkais šioje atsakingoje darbo vietoje paeiliui dirba visi Westbury miestelio gyventojai.

Oficialus osmosio elektrinės atidarymas įvyko šių metų lapkričio 24 dieną. Kol kas tai eksperimentinė elektrinės versija. Komercine ji taps po kelių metų.

Kaip ji veikia? Jei atskirtume du skirtingos koncentracijos vandens tirpalus pusiau pralaidžia membrana, tai vandens molekulės judės į tą pusę, kur jų mažiau. Štai čia ir atsiranda ta energija. Štai čia ir yra visa osmosio paslaptis.

Tofte elektrinė pastatyta į Šiaurės jūrą įtekančios upės deltoje. Sūrus jūros vanduo ir gėlas upės vanduo nukreipiami į specialią kamerą su membrana viduje. Sūraus vandens skyriuje atsiranda slėgis prilygstantis 120 metrų aukščio vandens stulpo spaudimui. Osmosio sukurtas srautas nukreipiamas į generatorių, kuris ir gamina elektros energiją.

Įvertinus tai, kiek energijos sunaudoja vandens siurbliai galutinis šios elektrinės produktyvumas siekia vos 2-4 kilovatvalandes. Vėliau planuojama pakelti produktyvumo apimtis iki 10 kilovatų, o po metų kitų ir iki megavato. Kartu su pajėgumų didinimu statytojai turės išspręsti ir kitas problemas. Pavyzdžiui – kaip apsaugoti filtrus nuo juos užkemšančių bakterijų.

Norvegijos energetikai įsitikinę, kad osmosio panaudojimas turi nemažai potencialo. Statkraft skaičiavimais metinis pasaulinis osmosio energijos potencialas siekia 1600-1700 teravatvalandžių. O tai – net 10 procentų visos pasaulyje sunaudojamos energijos. Daugelis didžiųjų pasaulio miestų stovi prie jūros, kur į jas įteka upės. O osmosio elektrinės yra gana kompaktiškos.

Panašūs straipsniai: Energija iš besimaišančio gėlo ir sūraus vandens.

Osmosio efektas

Gabalas iš Ozzy Ozzmosis

Pirmas pasyvus namas iškilo „Veikmės“ individualių namų kvartale Gulbinuose, Padvarės g. 83, Vilniuje.

Šiais sunkmečio ir statybų sąstingio laikais duris atvėrė pirmas lietuviškas pasyvus namas. Projekto partneriai deklaruoja, kad jo energijos sąnaudos vieno kvadratinio metro šildymui neviršys 15 kW per metus.  Tai yra išties įspūdingai mažai. Juk tradiciniai naujos statybos būstai vidutiniškai sunaudoja apie 60 kW, o senos statybos ir dar daugiau – iki 120 kW vieno kvadratinio metro šildymui per metus.

Ėmiau skaičiuoti savo namo energetines sąnaudas. Pagal atsiskaitymo knygelę per metus dabar sunaudoju apie 10000 kW. Jei mano namas būsų toks sandarus kaip pasyvusis, tai energijos sąnaudos man per metus sudarytų tik maždaug 600 Lt. Dabar sumoku per 4000 Lt. Hm, sutaupyčiau kasmet apie 1000 eurų. Kažin ar tokia ekonomija man greit padengtų būsto sandarinimo ir “pasyvinimo” sąnaudas.  Tai, matyt, užtruktų net keliolika metų ar dar ilgiau. Motivacija nėra stipri. Nebent valstybė remtų mano būsto sandarinimo ir efektyvinimo projektą.

Na, bet lietuviai, juk kaip sakoma – statybininkų tauta. Naujos statybų technologijos domina daugelį, o ir dažnas pasitiki savo jėgomis bei kompetencija tiek, kad drąsiai imasi pačių moderniausių sprendimų. Nenustebsiu išgirdęs, kad pasyvius namus be architektų, statybų konstruktorių ir inžinierių pagalbos jau statosi ne vienas savamokslis statybininkas. Tik kažin ar toks perdėtas pasitikėjimas pasiteisins.

Vieno namo ekonomija – ląšas jūroje. Bet jei panašiai apetitus sumažintų visi namai, daugiabučiai, mokyklos, ligoninės ir t.t., tuomet, matyt, Lietuvai nebereiktų net Ignalinos atominės elektrinės.

Pasyvaus namo sienos detalė

.

Pasyvaus namo stogo detalė

.

Pasyvaus namo pamatų konstrukcija

2011 m. balandžio mėn., Vilnius

Pirmasis lietuviškas pasyvus namas peržiemojo mažesnėmis sąnaudomis

Statybos ir remonto parodoje RESTA 2011 pristati pirmojo lietuviško pasyvaus namo stebėsenos rezultatus. KTU mokslininkai namo stebėseną vykdė 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėnesiais.

Pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvus namas peržiemojo mažesnėmis sąnaudomis nei tradiciniai privatūs namai, o bendrosios (suminės) energijos sąnaudos jo eksploatacijai neviršijo numatyto lygio – rodo KTU Architektūros ir Statybos instituto mokslininkų atlikti matavimai.
„Stebėsenos rezultatai atskleidė, kad energiškai efektyvus namas išties gali taupyti energiją ir tuo pat metu užtikrinti maksimalų komfortą tokio būsto gyventojams,– sako UAB „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba. – Tačiau faktines pasyvių namų energijos sąnaudas dar labiau už paties namo charakteristikas įtakoja jame gyvenančių gyventojų įpročiai ir gyvenimo būdas“.
Tai patvirtina ir daugiametė pasyvių namų stebėsena Vokietijoje. Hanoveryje 1998 m. pastatytų ir apgyvendintų 32 vienodų pasyvių namų kvartalo stebėsena atskleidė, kad energijos sąnaudos žiemą vien tik šildymui kiekviename name gali skirtis kelis kartus: nuo 3 kWh/m² iki 38 kWh/m² (per 3 mėn.). Tai priklauso nuo gyventojų įpročių, jų gyvenimo būdo ir namo eksploatacijos ypatybių.

Parametrai atitinka pasyvių namų standartus
Bendras suminis pirminės energijos suvartojimas, kurio reikia šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui, apšvietimui ir kitiems buitiniams poreikiams lietuviškame pasyviame name per metus neturėtų viršyti 120 kWh/m². Bendros energijos sąnaudos visoms pirmojo lietuviško pasyvaus namo reikmėms per keturis šalčiausius mėnesius sudarė 49,7 kWh/m², nors karštas vanduo buvo ruošiamas ne tik kondensaciniu katilu, bet ir elektriniu boileriu.
Vidutinė vidaus patalpų oro temperatūra stebimuoju periodu viršijo numatytas komforto sąlygas ir siekė +22,5 laipsnių šilumos (numatytoji vidutinė temperatūra buvo 20 laipsnių šilumos). Didžiausi temperatūros svyravimai užfiksuoti namo pietinėje pusėje, o mažiausi – šiaurinėje pusėje.
Vidutinės santykinės oro drėgmės dydis stebėjimo periodu tenkino pakankamos šiluminės aplinkos parametrus HN 42:2004 ir svyravo pasyvių namų standartui būdingame intervale 30,1-29,4 proc.
Skaičiuojant faktines išlaidas rezerviniam būsto šildymui, vien tik dujų per tris šalčiausius mėnesius pasyviame name, lyginant jį su tradiciniu B klasės namu, buvo sunaudota maždaug 850 kubinių metrų mažiau ir tokiu būdu sutaupyti 1275 Lt.
„Pirmasis lietuviškas pasyvus namas išties yra puikus pavyzdys, kaip turi būti rengiamas tokio namo projektas, vykdoma jo statybos priežiūra, organizuojami darbai ir darbų eiliškumas. Siekiant pasyvaus namo efekto ne mažiau svarbi ir jo tolimesnė eksploatacija“,– sako Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.

„Paroc Tikkurila Passive House“ pastatytas iš tokių gelžbetonio skydų

2011 m. gegužės mėn., Helsinkis

„Paroc Tikkurila Passive House“ Suomijoje

Suomijoje pastatyto pasyvaus sublokuoto namo „Paroc Tikkurila Passive House“ stebėsena patvirtino, kad energiškai efektyvūs namai gali būti ne tik iš mūro, bet ir iš surenkamų gelžbetoninių plokščių.

Pirmas pasyvus sublokuotas namas iš surenkamų gelžbetoninių plokščių  Suomijoje, Tikkurila gyvenvietėje buvo pastatytas 2009 metais, o šiemet specialistai jau pristatė ir pirmuosius namo stebėsenos rezultatus. Stebėseną vykdžiusio Suomijos techninių tyrimų centro VTT ataskaitoje teigiama, kad iš surenkamų gelžbetoninių plokščių pastatytas namas visiškai tenkina pasyviems namams keliamus reikalavimus. Reikia pažymėti, kad Suomijoje Helsinkio regione pasyvių  namų šildymo sąnaudos neturi būti didesnės už 20 kWh/m2 per metus, kai vidutinė vidaus temperatūra yra skaičiuojama 20°C šilumos .

„Paroc Tikkurila Passive House“ yra dvibutis sublokuotas namas, kurio bendras plotas – 466 kvadratiniai metrai. Jis susideda iš dviejų korpusų: korpuso A ir korpuso B, kurių kiekvieno bendras naudingas plotas yra po 233 m2. Name įrengtas rezervinis grindų šildymas ir moderni vėdinimo sistema. Vėdinimas yra užtikrinamas naudojant pasyviems namams specialiai sukurtus rekuperatorius.

VTT tyrimų centro duomenimis, nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki šių metų gegužės 31 d. „Paroc Passive House“ A korpuso gyventojai suvartojo 16400 kWh, o B korpuso gyventojai – 12550 kWh energijos. Beveik puse visos šios energijos buvo sunaudota būstų šildymui (47,5 proc. visos sunaudotos energijos A korpuse ir 43,3 proc. B korpuse). Antras po šildymo didžiausias energijos eikvotojas buvo karštas vanduo. Karšto vandens ruošimui A korpuso gyventojai sunaudojo 14,6 proc. visos bendrai sunaudotos energijos, o B korpuso gyventojai dar daugiau – 17,1 proc.

Korpuse A šildymo sąnaudos vienam kvadratiniam metrui sudarė 33,4 kWh, o korpuse B – 23,2 kWh. Visų metų stebėsena parodė, jog tiek šaltuoju metų periodu, tiek ir karštomis vasaros dienomis buvo palaikoma apie 22°C temperatūra.

Reikia pastebėti, kad pasyvaus namo rezultatai labai priklauso nuo gyventojų įpročių, gyvenimo būdo ir poreikio taupyti šilumą. Tai labai aiškiai matome iš „Paroc Tikkurila Passive House“ dviejų skirtingų šeimininkų sunaudojamo energijos kiekio būsto šildymui.

Patalpų mikroklimatas buvo puikus, gyventojai labai džiaugėsi pastovia temperatūra, bei šviežiu oru.

„Paroc Tikkurila Passive House“ būstai buvo pastatyti per trumpą laikotarpį iš surenkamų gelžbetoninių plokščių, kurios jau gamykloje buvo apšiltintos, o statybos aikštelėje teliko jas tik sumontuoti. Tokių plokščių panaudojimas užtikrino kokybiškai įrengtą šiltinimo sluoksnį, puikią garso izoliaciją, ir namo sandarumą.

Pasyvaus iš surenkamų gelžbetoninių plokščių namo statyba leidžia pagreitinti statybos procesą ir sumažinti statybos kaštus. „Paroc Tikkurila Passive House“ statybos kaina buvo vos 3,6 proc. brangesnė už paprasto, tradicinio namo statybą. Statybą brangino itin sandarūs ir efektyvūs langai bei durys, išsamesnis namo projektavimas. Tačiau sąmatą mažino tai, kad šiame name nereikėjo įrenginėti šildymo sistemos. Specialistai pažymi, kad statant tokį namą iš gelžbetonio plokščių labai svarbu yra kruopščiai ir patikimai užsandarinti plokščių jungtis.

Akmens vata apšiltintos surenkamos gelžbetoninės plokštės  pasižymi itin geromis šiluminėmis savybėmis ir yra puikus sprendimas statant ne tik individualius, bet ir energiškai efektyvius daugiabučius namus.

Panašūs straipsniai: Rusijoje pastatytas aktyvus namas.

.

Pastatas prieš renovaciją

Renovacijos pavyzdys: senas daugiabutis virsta pasyviu

Unikalus renovacijos projektas vykdomas Riihimäki miestelyje Suomijoje. Čia senas daugiabutis, po renovacijos, taps pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Ambicingą renovacijos projektą Suomijoje vykdo „Paroc“ kompanija kartu su Helsinkio universiteto specialistais ir Suomijos techninių tyrimų centro VTT ekspertais.

Prieš pradedant šio daugiabučio renovaciją „Paroc“ komanda užsibrėžė tikslą atnaujinti pastatą taip, kad jis savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyvių gyvenamųjų namų rodiklius, būtų energiškai efektyvus, sandarus, pasižymėtų komfortišku mikroklimatu patalpų viduje, efektyvia garso ir šilumos izoliacija.

„Prieš pradedant analizuoti šį objektą ir jame pritaikytus sprendimus, reikia pastebėti, kad, tai yra pakankamai dar geras, apynaujis, nenusidėvėjęs pastatas“,– pasakoja UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Dr. Audronė Endriukaitytė.

Šis namas buvo pastatytas maždaug prieš 40 metų, tuo pačiu metu, kai Vilniuje iškilo pavyzdinis, aukščiausiais sovietų sąjungos apdovanojimais apdovanotas blokinių daugiabučių mikrorajonas Lazdynuose. Tačiau skirtingai nuo sovietinių blokinių daugiabučių Riihimäki gyvenamojo namo gelžbetoniniai elementai jau tuomet buvo apšiltinti 10 cm storio akmens vatos šilumos izoliacijos sluoksniu, o langai šiame name buvo sumontuoti ne laikančioje konstrukcijoje, bet šilumos izoliaciniame sluoksnyje. Šiandien Lietuvoje renovuojamuose pastatuose langai vis dar nėra įrengiami šiltinimo sluoksnyje . O tai didina šilumos nuostolius, kuriuos būtų gana paprasta sumažinti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad Suomijoje taip buvo statoma jau prieš 40 metų“,– pabrėžia Dr.A.Endriukaitytė.

Riihimäki renovacijos žingsniai

Viskas prasidėjo nuo projektavimo – buvo parinkti tinkami šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, kuris bus pamatuotas statybos proceso pabaigoje. Projektavimo dalis šiame objekte buvo svarbiausia.

Pradedant Riihimäki daugiabučio renovacijos darbus, iš pradžių buvo nudaužytas trisluoksnio surenkamo gelžbetonio elemento išorinis, fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinimo medžiaga ir paruoštas pagrindas specialių surenkamų, vertikaliai orientuotų fasado skydų montavimui.

Kol vyko šie darbai, gamykloje, uždaruose angaruose buvo pagaminti specialūs šiam namui skirti elementai – vertikalūs skydai per visą pastato aukštį su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos. Skyduose buvo sumontuota ortakių sistema vėdinimui, įstatyti langai. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis  iš akmens vatos ir įrengtas armavimo sluoksnis. Vėliau skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoštų pastato sienų.

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Riihimäki daugiabučiui skirti skydai, skirtingai nuo panašių renovacijos pavyzdžių Austrijoje arba Vokietijoje, buvo vertikalūs,– pasakoja Dr. A. Endriukaitytė. – Tokią skydų orientaciją padiktavo renovuojamo pastato vėdinimo sistema. Vertikaliuose skyduose galima buvo įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas – itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas ne tik energijos taupymo, bet komforto požiūriu“.

Sprendimų nauda

Renovacijos procedūra Riihimäki  miestelyje iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, logiška ir nesudėtinga. Čia reikia pažymėti keletą esminių skirtumų nuo įprastos renovacijos pavyzdžių.

Visų pirma, tai – skydai. Šie sandarūs ir kokybiški fasado apšiltinimo elementai į statybvietę atvažiuoja jau gatavi, tai yra sumontuoti gamykloje, uždarose patalpose, kur jų neveikia atmosferinė drėgmė ir krituliai. Gamykloje ant specialių stalų tokius skydus galima paruošti kur kas kokybiškiau ir greičiau nei statybvietėje. Be to, vežant į objektą ir montuojant jau gatavus elementus gerokai padidėja renovacijos darbų sparta, sumažėja statybos darbų priežiūros procedūrų pačioje statybvietėje.

Vietoj plokščio daugiabučio stogo buvo įrengta palėpė su šlaitiniu (šiuo atveju – vienšlaičiu) stogu. Palėpė apšiltinta nedegia, patikima šilumos izoliacija iš „Paroc“ akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga.

„Vėdinimo sistema čia yra labai svarbus ir vienas esminių renovacijos elementų, ko Lietuvoje dar nėra“,– sako dr.A.Endriukaitytė.

Taip pat, Riihimäki daugiabučio renovacijos atveju, skirtingai nuo mūsų, langai buvo sumontuoti izoliaciniame, šiltinamajame sluoksnyje, o tai reiškia, kad tokiame pastate bus mažiau šiluminių tiltelių ir sumažės šiluminės energijos praradimų per tokius tiltelius.  Balkonai prie daugiabučio statomi atskirai, kaip atskiras vienetas, kaip atskiras elementas. Jie atskirti nuo pagrindinių atitvarų ir taip, vėl gi, bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Pastatas po renovacijos

Galima taikyti Lietuvoje

Toks renovacijos būdas, kaip Riihimäki miestelyje, gali būti taikomas ir Lietuvoje. Juolab, kad senų daugiabučių gelžbetonio plokštės pas mus nebuvo sovietmečiu šiltinamos, tad nereikia fasadų nudaužyti, valyti ir specialiai parengti skydų „užkabinimui“.

„Aišku, perimant suomių patirtį labai svarbu suvokti, kad renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų. Juk tokia technologija galėtų būti panaudota ir Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus. Nebūtinai jie turi būti pasyvūs, bet sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti vidaus patalpų komforto lygį būtų tikrai išmintingas sprendimas“,– sako Dr.A.Endriukaitytė.

Vėjo energetikos istorijoje būta pačių fantastiškiausių projektų. Vienas tokių: Giant Wind Turbine.

Kai kalbame apie vėjo energetiką ir vėjo generatorius paprastai turime galvoje pramoninius, didelius vėjo malūnus. Tokius sparnuotus bokštus, kuriuos galite pamatyti, pavyzdžiui, prie Kretingos. Tačiau per palygint neilgą vėjo energetikos istoriją (neskaitant vėjo malūnų) atsirado ir mažosios vėjo energetikos sąvoka bei nedideli generatoriai, tinkantys pavieniams individualiems namams.

Vieną tokių aprašiau šių metų gegužę, o šįkart aptikau dar vieną naujovę. Tai – Honeywell Wind Turbine, kurią sukūrė EarthTronics kompanija iš JAV ir nuo šių metų spalio paleido į masinę prekybą. 43 kilogramus sveriančio Honeywell Wind Turbine komplekto kaina Ace Hardware prekybos tinkluose Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia 4500 JAV dolerių (apie 10 000 Lt). Tikrai labai padori kaina. Labai patraukli.

Kuo gi unikalus šis įrenginys? Visų pirma jis neturi atskiro generatoriaus. Šio malūnėlio turbina ir yra generatorius. Be to, jis pradeda veikti prie menkiausio brizo, net mažiausio skersvėjo.

Iš pirmo žvilgsnio ši turbina labiau primena 1,7 m diametro ventiliatorių nei vėjo generatorių. Jo galingumas prie stipraus vėjo (18,9 metrų per sekundę) siekia 2,0 kilovatus. Dokumentacijoje numatytas turbinos resursas (tarnybos laikas) 20 metų. Gamintojų teigimu vyraujant 5,5-6 metrų per sekundę vėjams per metus turbina gali pagaminti iki 2 megavatvalandžių energijos. Tačiau čia reiktų nepamiršti, kad numatytoji generatoriaus galia yra tiek pat reali kaip ir automobilių deklaruojamos arklio galios. Kiek paspausi akseleratorių – tiek ir gausi. O šiuo atveju akseleratorių spaudžia vėjas.

.

.

Užpatentuota Honeywell Wind Turbine inžinerinė gudrybė – specialios mentės (Blade Tip Power System), kurios išspaudžia maksimalią naudą iš silpniausio vėjo bei užtikrina menčių saugumą. Elektrą generuojantys magnetai yra sumontuoti menčių galuose ir sukasi turbiną juosiančiu žiedu. Taigi, šioje sistemoje nereikia transmisijos, kuri paprastai naudojama tradiciniuose vėjo malūnuose su mentėmis ir elektros generatoriumi atskirai.

Unikali konstrukcija leidžia išspausti maksimalią naudą gan plačiame vėjo diapazone. Kaip skelbiama, ši turbina pradeda suktis nuo menko 0,9 metro per sekundę vėjelio ir gali saugiai veikti iki 20 metrų per sekundę gūsių. Kai vėjas dar labiau sustiprėja elektronika automatiškai pasuka turbiną šonu, kad vėjas aptekėtų korpusą ir įrenginys nesubyrėtų. Taip pat automatika kontroliuoja ir apsaugo įrenginį nuo apledėjimo. Visos Honeywell Wind Turbine dalys yra lengvai ir gana greitai pakeičiamos.

Papildomai prie šio vėjo generatoriaus reikia mažiausiai vieno automobilinio akumuliatoriaus (kuo daugiau tuo geriau), kuris ne tik kaupia energiją, bet ir atlieka inverterio funkciją, sukuria kintamą įtampą.

.

.

Prieš paleisdama masinę naujos kartos vėjo generatorių gamybą EarthTronics kompanija išbandė net 280 skirtingų sistemų. Honeywell Wind Turbine pradžioje buvo kuriamas kaip trečiojo pasaulio šalims skirtas pigus sprendimas. Tačiau dabar jis debiutuoja JAV. Šiemet planuojama pagaminti po 5000 tokių generatorių per mėnesį. Kitąmet pajėgumus žadama dvigubinti, o ateityje pastatyti tokių generatorių gamyklas Indijoje, Kinijoje, Europoje ir Kanadoje. Gal būt toks fabrikėlis galėtų atsirasti Lietuvoje?

Beje, amerikiečių žurnalas Popular Mechanics Honeywell Wind Turbine įrenginį jau paskelbė vienu iš 10-ies geriausių naujų 2009 metų produktų.

Honeywell Wind Turbine

Panašūs straipsniai: Naujos kartos generatoriai WindCore.

Tokią automatizuotą langinių sistemą sukonstravo austrų dizaineriai iš Giselbrecht + Partner ZT GmbH kontoros. Įdomus, funkcionalus ir gana žaismingas dinaminio fasado sprendimas. Automatizuotos langinės atlieka ir apsauginių žaliuzių funkciją.
.

.

.

ViconRevue kameros kaina mažmeninėje prekyboje sieks 820 USD (apie 1900 Lt).

Britų kompanija Vicon kitąmet pradės pardavinėti ant kaklo tarsi pakabukai kabinamas kameras, kurios fiksuos kiekvieną savo šeimininko gyvenimo akimirką. Pirmieji tokios kameros pavyzdžiai pasirodys jau šiemet.

Visas akimirkas fiksuojančios kameros idėja nėra nauja. Į ViconRevue panašių sumanymų buvo ir anksčiau. Vienas tokių – Microsoft SenseCam aparatas, sukurtas dar 2004 metais ir skirtas Alzhaimerio liga sergantiems asmenims. Informacija apie tai, kaip SenseCam padėjo encefalitu sergančiam žmogui pasirodė šių metų pradžioje. Tokią istoriją tuomet papasakojo žurnalas Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry . Naujasis ViconRevue praktiškai niekuo nesiskirs nuo SenseCam.

ViconRevue kas puse minutės automatiškai užfiksuoja po vieną kadrą ir gali talpinti savyje 30.000 tokių nuotraukų. Aparatas turi akselerometrą, šviesos ir infraraudonųjų spindulių sensorius.

Kažką panašaus prieš penkerius metus žadėjo sukurti ir amerikiečių kompanija Deja View. Deja, šie pažadai taip ir liko tik pažadais. Dar kažką panašaus bando kurti ir IBM kompanija. Daugiau apie visas gyvenimo akimirkas fiksuojančią kamerą galite paskaityti New Scientist žurnale.

.