Olandų mokslininkas Mark J. Post iš Maastrichto universiteto iš karvės kamieninių ląstelių laboratotijoje išaugino gabalėlį dirbtinės jautienos, kuris niekuo nesiskiria nuo tikros mėsos.

Mėgintuvėlyje pagamintas mėsos gabalėlis yra 2 cm ilgio, 1 cm pločio ir apie 1 mm storio. Toks, sakyčiau, karpačio gabalėlis.

Kaip praneša The Telegraph , dirbtinės jautienos pavyzdys buvo pademonstruotas Vankuveryje vykstančiame kasmetiniame JAV mokslo pasiekimų asocijacijos renginyje (American Academy for the Advancement of Science). Dirbtinę mėsą pristatė pats mokslininkas, kuris tvirtina, kad „Vegetaras su galingiausiu „Hummer“ visureigiu yra mažesnis kenkėjas už mėsėdį ant dviračio“.

Čia reiktų priminti, kad dar 2009 metais Mark J. Post pirmasis pasaulyje pristatė laboratorijoje iš kiaulės kamieninių lastelių išaugintą raumens pavyzdį. Dabar jis tai pakartojo su nauja biologine medžiaga ir sukūrė sintetinę jautieną.

Sintetinės mėsos kūrėjas Mark J. Post

Pirmasis mėsainis su sintetinės mėsos gabalėliu, kaip skelbiama, bus pagamintas jau šių metų rudenį, o tokį mėsainį ruoš garsus britų virėjas, taip vadinamas virtuvės alchemikas Heston Blumenthal.

Kas tą mėsainį valgys, kol kas – nežinia.

Pirmąjį mėsainį iš sintetinės jautienos ruoš virtuvės alchemikas Heston Blumenthal.

Panašūs straipsniai:
Genetiškai modifikuotas maistas
Biotechnologijų mokslo stebuklai

Tarptautinėje elektronikos konferencijoje IEDM2011 IBM specialistai pristatė pirmąjį Racetrack tipo atminties prototipą.

Įprastai kompiuterių atmintis informaciją saugo keičiant elektros krūvį. Racetrack gi informacijos saugojimo principas yra visiškai kitoks – informacijai saugoti naudojamas elektronų sukinys. IBM teigimu, įvaldžius technologiją duomenų laikmenų talpa padidės mažiausiai šimtą kartų ir leis gaminti visiškai naujos kartos produktus.
Pavyzdžiui, muzikos grotuvas su Racetrack atmintimi galėtų talpinti pusę milijono dainų įrašų, arba maždaug 3500 filmų.
Racetrack prototipą IBM mokslininkai kūrė kelerius metus, o dar po gerų ketverių metų ši naujovė bus parengta komerciniam naudojimui.
Atminties įrenginio pavadinimas Racetrack (lietuviškai – trekas, lenktynių trasa) technologijai duotas dėl to, kad duomenys čia saugomi tarp įmagnetintų nanolaidų regionų.
Naujasis atminties „čipas“ sukurtas pagal standartinę puslaidininkių technologiją CMOS. Jį sudaro 256 nano laideliai iš nikelio ir geležies. Nanolaidelio storis – 20 nanometrų, o ilgis – 10 mikrometrų.

Naujoji atminties technologija, anot IBM, leis ne tik išplėsti kompiuterinės technikos atmintį, bet ir pagreitinti operacijas – didžiulės apimties duomenys arba jos fragmentai pasitelkus Racetrack bus perduodami per milijardines sekundės dalis.

Tai, kad brokoliai, spalvotieji kopūstai ir kai kurios kitos kopūstų veislės padeda kovoti su vėžiu žinoma jau senokai. Tačiau tik dabar mokslininkai išsiaiškino kaip tai veikia.

Georgetown University biologai pastebėjo, kad kopūstuose esanti medžiaga isothiocyanatas sukelia vėžinių lastelių apoptozę (žūtį). Isothiocyanatas tvirtinasi prie defektinių auglio arba metastazių baltymų ir taip juos ardo. Pasirodo, kad ši medžiaga negali susijungti su sveiku, „normaliu“ baltymu, tik su pažeistu. Pažeistus arba defektinius baltymus gamina geno P53 mutacija.
Valgant žaliuosius brokolius arba kai kuriuos kopūstus sumažėja vėžinio susirgimo rizika – teigiama mokslininkų darbe.

Norint, kad brokoliais išsaugotų kuo daugiai priešvėžinių medžiagų mokslininkai pataria brokolius virti garuose arba mikrobangų krosnelėje. Taip pat galima trumpai apkepti, tačiau nerekomenduojama jų ilgai virti. Daugiausia – 5 minutes.

O štai Princess Margaret Hospital tyrėjas Gang Zheng sukūrė universalią struktūrą, kuri gali pakeisti vėžiu sergančių žmonių gydymą ir padėti greičiau diagnozuoti ligą.

Mokslininkai sukūrė netoksiškas ir organizme greitai suyrančias nanodaleles sujungę natūralias molekules (porfirino, chlorofilo ir lipidų) į nanodalelių junginius. Mažytės sferinės porfisomos ne tik aptinka vėžines lasteles bei praneša apie jas, bet ir padeda tokias lasteles sunaikinti. Apšvitintos lazeriu nanodalelės įkaitina blogąsias lasteles iki 60 laipsnių temperatūros ir taip jas sunaikina. Mokslininkai jau išbandė savo atradimą su pelėmis ir eksperimentas, atrodo, pasiteisino.

.

Kitas būdas yra maždaug toks. Nanodalelės „gabena“ kartu su savimi priešvėžinį preaparatą ir „prisišvartavusios“ prie blogų lastelių jas sunaikina.

Kaip skelbiama, naujosios nanodalelės puikiai tinka blogų audinių aptikimui naudojant fotoakustinę tomografiją.

Daugiau informacijos apie šį preparatą galite rasti Nature Materials žurnale ir ligoninės pranešime.

Izraelyje pradėtos bandyti plūduriuojančios saulės energijos jėgainės Aquasun, kurias sukonstravo Solaris Synergy kompanija. Tokiu būdu mėginama išspręsti vieną iš pagrindinių saulės jėgainių statybos problemų: šioms jėgainėms reikia pakankamai didelio ploto, didelio žemės sklypo. Kam statyti saulės jėgaines brangiuose sklypuose prie miestų, jei jas galima sumontuoti plaustuose, tiesiog ant vandens.

Plaukiojanti fotogalvaninė sistema F-CPV (Aquasun) jau  bandoma Izraelyje. Ši sistema ant vandens išsprendžia dar keletą kitų saulės jėgainės specifinių problemų: tokias plūduriuojančias saleles vandenyje kur kas lengviau sukioti paskui saulę nei stacionarius įrenginius, o vandenį galima čia pat vietoje naudoti saulės elementų aušinimui.

Aquasun sistemoje naudojami silicio elementai, kurių naudingumo koeficientas siekia 20 procentų.

Solaris Synergy pirmąją, eksperimentinę plaukiojančią jėgainę paleido 2011 metų vasario mėnesį. Ji prijungta prie bendro CREEC tyrimų instituto elektros tinklo. Išsamiai šis projektas buvo pristatytas „4th International Eilat-Eilot Renewable Energy Conference“ konferencijoje.

http://www.youtube.com/watch?v=pl8dfRuR10s&feature=player_embedded

Beje, labai panašų projektą prieš keletą metų kaip koncepciją Glasgow miesto valdžiai buvo pateikę ZM Architecture architektai.

Panašus straipsnis:

• Plūduriuojanti vėjo jėgainė.

Jungtinių Amerikos Valstijų aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA paskelbė geriausius ir prasčiausius fantastinius filmus. Kaip skelbia The Sunday Times, NASA specialistai vertino filmus atsižvelgdami į tai kiek tikroviškos gali būti technologijos ir idėjos pademonstruotos fantastiniuose filmuose.

Prasčiausiais arba mažiausiai tikėtinais technologiniu požiūriu NASA paskelbė šiuos septynis filmus:

1. 2012

2. The Core

3. Armageddon

4. The Volcano

5. Chain Reaction

6. The 6th Day

7. What the #$*! Do We (K)now!?

Visuose išbrokuotuose filmuose, anot NASA, yra daug techninių ir mokslinių netikslumų, neatitikimų. Pavyzdžiui filme 2012 Žemės branduolį įkaitina neautrinai, tačiau realiame gyvenime šios dalelės yra visiškai neautralios ir nesąveikauja su jokia materija. Filmas Armageddon taip pat atsidūrė blogiausiųjų sąraše, nors šio filmo kūrėjai iš pradžių konsultavosi su NASA specialistais, tačiau vėliau atsisakė jų paslaugų.

Tikroviškiausių fantastinių filmų sąraše atsidūrė tie filmai, kuriuose įvairios mokslinės teorijos parodytos teisingai, neiškraipant jų esmės. Teisingiausiais fantastiniais filmais pripažinti šie:

1. Gattaca

2. Contact

3. Metropolis

4. The Day the Earth Stood Still

5. Woman in the Moon

6. The Thing from Another World

7. Jurassic Park

Didžiąją dalį energijos širšės gauna iš maisto, tačiau, kaip paaiškėjo, šie vabzdžiai turi ir papildomą energijos šaltinį. Tai – mažytis saulės energijos generatorius.
Izraelio ir D.Britanijos mokslininkai ištyrė rytų širšes (Vespa orientalis) ir nustatė kad šios gali pasigaminti energijos iš saulės šviesos.

Naturwissenschaft žurnale publikuotame straipsnyje rašoma, kad širšių egzoskelete juodosiose dėmėse susikaupęs melaninas, o šviesiosiose – ksantopterinas (xanthopterin). Abu šie pigmentai perdirba saulės energiją į elektros energiją. Mokslininkai nustatė, kad tik nedidelė ant vabzdžio kūnelio krentančios saulės energijos dalis atspindima. Ksantopterinas sugeria apie 0,335 proc. saulės energijos. Palyginimui, tradicinės saulės baterijos pasiima apie 10-20 proc. energijos.

Širšės egzoskeleto paviršiaus struktūra leidžia sukaupti kaip galima daugiau saulės energijos.

Kol kas neaišku kam širšėms reikia tos papildomos elektrinės energijos. Spėjama, kad saulės energija sunaudojama vabzdžių vidaus organų veikloje ir „maitina“ tam tikrus fermentus.
Iki šiol mokslininkai atrado ir ištyrė gausybės augalų gebėjimą pasisavinti saulės energiją, tačiau gyvūnijos pasaulyje tai yra naujiena.

Biologai išskyrė ksantotepteriną, jį ištirpdė ir tuo tirpalu padengė fotoelemento elektrodą. Apšviestas toks elementas gamina elektros energiją.

Genų inžinieriams aktyvavus chromosomų galiukus saugantį fermentą buvo atstatytas normalus degradavusių organų darbas, atstatytos reprodukcinės funkcijos ir padidinta smegenų masė. Tyrinėtojai mano, kad toks senėjimą stabdantis metodas gali būti taikomas ir žmonėms.

Molekulinės biologijos mokslininkės Carol W. Greider atrasti taip vadinami telomerazai leido atlikti įdomų eksperimentą. Mokslininkai sukūrė genetiškai pakeistas peles, neturinčias telomerazų fermento, kuris paprastai atstatinėja lastelių galus taip vadinamais telomerais. Tokių pelių karta buvo paliegusi ir greit išmirė. Tik daliai jų pasisekė. Tos pelės, kurioms mokslininkai duodavo chemikalo 4-OHT ir atstatė telomirazo fermento gamybą, išgyveno.

Šio eksperimento aprašymą galite rasti žurnale Nature.

Mokslininkai tikėjosi, kad reikiamų fermentų aktyvavimas pristabdys organizmo senėjimą, tačiau eksperimento rezultatai gerokai viršyjo lūkesčius. Senėjimo procesas ne tik sustojo, bet kai kurie organai visiškai atsistatė ir net ėmė jaunėti

Telomerazo fermento pagalba pelių smegenys padidėjo, o neuronus gaminančios lastelės-progenitoriai tiesiog atgimė.

Tačiau kai kurie mokslininkai vis dėl to būgštauja dėl telomerazo taikymo, mat šis fermentas gali sukelti vėžį. PhysOrg.com leidinyje teigiama, kad eksperimento metu vėžinių susirgimų nebuvo, tačiau mokslininkai primena, kad būtent šis fermentas aktyvuoja vėžines lasteles ir tos tampa beveik nemirtingomis.

Beje, vaistus nuo senatvės farmacininkai, atrodo, jau sukūrė. Tai -  SRT1720. Kas bandys pirmas?

Holografinis bendravimas, holografinės konferencijos ar virtualus dalyvavimas operacijose pasitelkus holografijos technologijas, atrodo, iš fantastinių romanų ir filmų gali įžengti į mūsų gyvenimą. Arizonos universiteto profesorius Nasser Peyghambarian ir kompanija Nitto Denko Technical pasiekė neblogų rezultatų taikomosios holografijos srityje.

Holografija (gr. holos – visas, graphe – rašymas), tai yra erdvinės informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas koherentinių (vienodų bangos ilgių, dažnių ir pastovaus fazių skirtumo bangos) šviesos bangų sklaida ir šios šviesos interferencija su tam tikru atraminiu optiniu signalu. Netiesiogiai holografiją galima vadinti trimate fotografija, kadangi skirtingai nuo nuotraukos, holograma išsaugo objekto tūrį.

Holografijos idėją iškart po karo 1947 m. iškėlė vengrų fizikas Dennis Gabor ir už tai 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Naują postūmį holografija įgavo 1960 m., kai buvo išrastas lazeris – koerentinės šviesos šaltinis. Pirmoji holograma, kurioje pavaizduoti trimačiai objektai, buvo užrašyti Sovietų Sąjungoje Jurijaus Denisjuko 1962 metais ir JAV mokslininkų – 1963 metais (Emmett Leith ir latvių kilmės Juris Upatnieks).

Plataus pritaikymo hologramos nepasiekė, nors ši technologija audrina futurologų vaizduotę jau kelis dešimtmečius. Na, prisiminkime kad ir 1977 metų filmą Star Wars su holografinės trimatės komunikacijos scenomis.

Taigi, gryžkime prie šiandienos. Dar 2007 m. žurnale Nature buvo pristatyta mokslininkų sukurta nauja polimerinė medžiaga, kuri puikiai atliko daugkartinio naudojimo holografinės fotoplokštelės-ekrano funkcijas. Šios medžiagos jautrumas siekė 10X10 cm, o maksimalus perrašymo tempas buvo vienas kadras per 3-4 minutes. Mažokai.

Naujoji Nasser Peyghambarian sukurta sistema jau geba atnaujinti holografinį vaizdą vieno kadro per dvi sekundes greičiu. Jau geriau, bet vis dar per mažai. Juk normaliai videokonferencijai reikia mažiausiai 30 kadrų per sekundę.

Kodėl mokslininkai tobulina hologramų technologijas ir kur jos gali būti pritaikytos? Trimačio videoryšio sistemos gali būti naudojamos ne tik rengiant videokonferencijas ar kuriant reklamas ir žaidimus. Šios technologijos praverstų medikams. Leistų rengti virtualius konsiliumus, o chirurgai galėtų atlikti net ir virtualias pacientų operacijas. Mokslininkai tvirtina, kad jų sistemos leistų stebėti gamybinius procesus ekstremalioje, sveikatai pavojingoje aplinkoje. Toks holografinis ryšys praverstų ir kosmoso tyrimuose, leistų tyrinėti tolimas planetas. Skamba neblogai. Tik dar reikia šiek tiek patobulinti technologiją, padidinti raišką, greitį ir holografinių ekranų dydį.

Kanados kelių eismo saugumo fondas kelias savaites Vankuverio vairuotojus gąsdins virtualia 3D projekcija: maža mergaitė netikėtai išbėgs į važiuojamąją dalį paskui raudoną balionėlį. Ką daro vairuotojas? Spaudžia stabdį. Iš paskos važiuojantys automobiliai – taip pat. Jei spėja.

Nuo rugsėjo 7 dienos toks eksperimentas bus vykdomas Vakarų Vankuverio 22-ojoje gatvėje. Eksperimento autoriai tikisi, kad tokia iliuzija leis sudrausminti neatidžius vairuotojus ir padės skatinti atsakingą vairavimą. Vietos kelių policija palaiko šį eksperimentą.

Ar tik čia nenutiks taip, kad vairuotojams pripratus prie virtualaus pavojaus 22-ojoje gatvėje po kurio laiko čia niekas nebereaguos arba nekreips dėmesio į panašias situacijas ne tik iliuzijų, bet ir realiame pasaulyje.

Taip atrodo ta gatvė, kurioje vaidensis virtuali mergaitė.

Brazilijos džiunglėse gyvena gentis, kuri nenaudoja skaičių. Ji nieko neskaičiuoja ir nesupranta kodėl reiktų tai daryti. Tai – Piraha gentis.

Šiltosios Amazonės pakrančių dovanomis besidžiaugianti negausi medžiotojų ir gamtos gėrybių rinkėjų bendruomenė (apie 200 žm.) neturi jokio supratimo apie matematiką. Kolumbijos universiteto mokslininkas Peter Gordon kelis metus tyrė šią gentį, perprato jos kultūrą ir išmoko kalbą. Piraha kalboje nėra skaitvardžių. Tik keli žodžiai, kurie gali būti tapatinami su skaitvardžiais. Tai – „vienas“, „du“ ir „daug“. Be kita ko, žodis „vienas“ gali reikšti ir kažką mažo, nedidelio.

P.Gordon teigia, kad Piraha genties kalboje nėra tokių mums svarbių žodžių kaip „daugiau“, „mažiau“, „visi“, „kiekvienas“, „keletas“, o sąvokos „jis“ ir „jie“ čiabuvių kalboje turi tik vieną žodį.

Įgijęs atsiskyrusios genties pasitikėjimą mokslininkas mėgino eksperimentuoti ir davė pirahiečiams uždavinius, kurių metu jie vienaip ar kitaip turėjo kažką sudėlioti pasitelkę skaičiavimo įgūdžius. Keli daiktai Piraha genties nariams keblumų nesukėlė, bet priartėjus prie 8-10 daiktų, procesas strigo. Nepaisant to, eksperimento dalyviai buvo adekvatūs ir puikiai suprato užduotį. Kaip teigia P.Gordon, intelekto šios genties nariams tikrai netrūksta. Čia tik mąstymo ir kalbos sąveikos specifinis pavyzdys. Tai, matyt, dar patvirtina ir tas faktas, kad Piraha genties vaikai su pačiais primityviausiais skaičiavimo uždaviniais susidoroja kur kas geriau už suaugusiuosius.

Iš praktinio poreikio išsirutuliojusios skaičių sistemos patriarchai turbūt apsiverstų karste, jei koks nors Pirahos mažylis kada nors ateityje taps matematikos profesoriumi.