Slidinėjimo trasų keltuvams austrai pritaikė saulės elementus. Tenna komunoje (Austrija) sumontuoti keltuvai su saulės energijos generatoriais ne tik patys save aprūpina elektros energiją, bet dar pagamina ir perteklinę elektros energiją.

Slidinėjimo keltuvas Solarskilift Tenna nėra pirmasis pasaulyje keltuvas varomas saulės energija. Tačiau šis keltuvas išties unikalus, nes iki šiol slidinėjimo trasose, greta keltuvų buvo statomos stacionarios saulės arba vėjo jėgainės, o Solarskilift Tenna atveju saulės elementai yra integruoti pačiame keltuve. Šiuo atveju pats keltuvas yra ir keltuvas ir elektros jėgainė.

Šį keltuvą pagamino Bartholet Maschinenbau kompanija.

Jėgainė turi 246 fotoelektrinius panelius, o pikinė suminė jos galia siekia 60,27 kilovatus. Kad keltuvas dirbtų  jam pakanka 35 kilovatų. Beje, kaip praneša Inhabitat, Solarskilift Tenna keltuvo sėdynėse sumontuotas dar ir elektrinis pašildymas.

Ant keltuvo trosų pritvirtinti fotoelementai aprūpinti pakankamai protinga sistema, kuri automatiškai sureguliuoja elementų pasvirimo kampą atsižvelgiant į vėjo gūsius ir saulės spindulių kritimą. Sningant plokštės su saulės elementais kas 10 min. apsiverčia, taip nukratydamos ant jų besikaupiantį sniegą.

Solarskilift Tenna keltuvo ilgis 330 metrų.

Šis keltuvas buvo pradėtas naudoti praėjusių metų gruodį, o pasibaigus sausiui keltuvo prižiūrėtojai jau suskaičiavo ir jo energines sąnaudas bei konstatavo, kad keltuvas daugiau pagamina elektros nei sunaudoja. Inžinierių skaičiavimais per metus Solarskilift Tenna turėtų pagaminti 90 tūkst. kilovatvalandžių ir sunaudoti tik 22-29 tūkst. kilovatvalandes elektros energijos. Perteklinė elektros energija bus naudojama Tenna miestelio reikmėms.

Kovo mėnesį vyksiančioje automobilių parodoje Geneva Motor Show bus pristatytas naujas Rinspeed kompanijos eektromobilis Smart Fortwo su Dock+Go sistema.

Įdomiausias Dock+Go sistemos elementas – trečia ašis. Su šia sistema „Smart“ elektromobilis tampa šešiaračiu. Norint uždėti tokią priekabą reikia nuimti galinį buferį, po kuriuo ir slepiasi jungtys.

Dock+Go sistemą gamintojai siūlo vadinti „kuprine ant ratų“ (backpacks on wheels) arba tiesiog dėže-paketu (packs).

Tokioje dėžėje ant ratų gali būti įrengta papildoma bagažinė, speciali įranga lauko diskotekoms arba maisto pervežimui. Tačiau praktiškiausia, matyt, tokią talpą panaudoti papildomiems akumuliatoriams, generatoriams arba kuro elementams, kurie gerokai padidina elektromobilio važiavimo kelią be papildomo įkrovimo.

Naujovę suprojektavo Frank M. Rinderknecht.

Jei Lietuvos automobilių registravimo įstaigoje paprašytute techniniame pase įrašyti, kad jūsų automobilis be ABS, saugos pagalvių, lietų ratlankių ir kitų reikšmingų techninių privalumų dar turi malkomis kūrenamą krosnelę, taip vadinamą „buržuikę“ (pečiuką), tai būtumėte išjuoktas. Na, arba mažų mažiausiai – nesuprastas.

O štai šveicarui Pascal Prokop iš Ciuricho priemiesčio pavyko išsireikalauti, kad panašus įrašas būtų padarytas jo senučiukės Volvo 240 (1990 m.) dokumentuose. Dabar šis automobilis vadinasi Limousine mit Holzofen eingebaut.

Malkomis kūrenama krosnelė šiame limuzine sumontuota vietoje priekinės keleivio sėdynės, pasakoja šveicarų tinklapis 20 Minuten Online.

Tokį neįprastą šildymo būdą savo automobilyje ševeicaras buvo priverstas susimontuoti ne dėl paikos užgaidos, bet, kaip sakoma, iš reikalo. „Kai labai pavargstu darbe arba per daug išgeriu man tenka nakvoti automobilyje“,- aiškina Pascal Prokop. O nakvoti automobilyje kai tokie šalčiai lauke, tikrai – menkas malonumas. Tad krosnelė pašonėje – patogus sprendimas. Aišku, automobilių techninių apžiūrų centras neiškart leido šveicarui naudotis krosnele automobilyje. Tačiau, kai važiuoklė tvarkinga, variklis, žibintai, stabdžiai ir kiti mazgai senučiukėje Volvo dirba be priekaištų, bagažinėje – gesintuvas ir perspėjamasis ženklas su liemene, nebeprikibsi. Tik kelių policininkai vis dar stabdo tą keistą automobilį su rūkstančiu kaminu virš stogo.

Beje, malkomis kūrenamus automobilius yra pamėgę ne tik šveicarai, bet ir suomiai. Suomijoje yra įkūrta net malkomis varomų automobilių asociacija. O tokie automobiliai Suomijoje malkutėmis ne tik šildo keleivius, bet ir suka variklius. Rimtas reikalas.

Žemės ūkio technikos gamintojas New Holland Hanoveryje vykusioje parodoje Agritechnica pristatė pirmąjį pasaulyje vandeniliu varomą traktorių NH2.

Kitų metų vasarą prie Turino bus pradėti šio traktoriaus bandymai realioje, darbinėje aplinkoje. Juo bus ariama dirva, ruošiami laukai sėjai, tampomos sėjamosios, nuimamas derlius. New Holland NH2 bus naudojamas visuose ūkio darbuose. Neabejoju, kad jaunieji ūkininkai su šiuo žirgu nulėks ir į kaimo diskoteką prieš vietines paneles „pamandravot“.

Eksperimentinis, vandeniliu varomas New Holland NH2 buvo sukurtas ant traktoriaus New Holland T6.140 bazės. Beveik begarsis traktorius turi tris kuro elementų blokus, kurių bendra galia – 100 kW. Šie elementai tiekia energiją dviem elektros varikliams. Vienas variklis varo traktoriaus važiuoklę, o kitas yra naudojamas hidraulinėms traktoriaus sistemoms. Energijos subalansavimui traktoriuje sumontuotas 50 kW galios, 12 kilovatvalandžių talpos akumuliatorius.

Degalai šiam traktoriui saugomi dujų pavidalu 350 atmosferų talpoje. Bake telpa 8,2 kg vandenilio. Vieno bako pakanka trijų valandų darbui.

Traktoriaus NH2 140 prototipą New Holland kompanija pademonstravo prieš keletą metų, o dabar surinko ir jau tikrą, veikiantį vandenilinį traktorių. Šis traktorius pirmuosius žingsnius žengs ir visą sezoną darbuosis La Bellota fermoje.

Beje, La Bellota fermos pavyzdžiu italai jau kuria visiškai autonomišką, žalią, ekologiškai ir energiškai nepriklausomą ūkį.

Jei valdžia neįves tokiems traktoriams prabangos mokesčio, tai gal vandeniliu varomą New Holland NH2 140 pamatysime kurioje nors Agrobalt parodoje, o vėliau ir Lietuvos laukuose.

Inžinerinių sprendimų kompanija SKF sukūrė ir šiuo metu testuoja specialų įrenginį Wheel End Monitor, kuris leis užbėgti už akių galimiems vilkikų važiuoklės gedimams ir taip išvengti neplanuotų prastovų.

SKF Wheel End Monitor įrenginys fiksuoja vilkikų ir puspriekabių ratų vibraciją, analizuoją ją ir iš anksto praneša apie guolių susidėvėjimą bei galimą gedimą. Tokiu būdu galima išvengti gedimų kelyje, brangaus remonto, neplanuotų prastovų ir net avarijų. Tai ypač aktualu senesnių, labiau susidėvėjusių vilkikų ir puspriekabių parką turintiems vežėjams.

SKF Wheel End Monitor įrenginys

SKF kompaniją yra sukūrusi ne vieną novatorišką sprendimą kelių transportui. Prieš kelis dešimtmečius SKF inžinierių sukurti priežiūros nereikalaujantys važiuoklės mazgai prailgino stebulės tarnavimo laiką iki 1 mln. kilometrų be jokio techninio aptarnavimo.

Naujausias SKF įrenginys Wheel End Monitor yra nedidukas daviklis, kuris tvirtinamas prie vilkiko arba puspriekabės ratlankio dviem standartiniais ratlankių tvirtinimo varžtais. Daviklis fiksuoja ratlankio vibraciją, kuri, žinoma, gali padidėti ne tik sudilus guoliams, bet ir nusidėvėjus padangoms ar kitiems transmisijos mazgams, pasikeitus kelio dangai. Sudėtingos technologijos ir loginio atpažinimo sistemos pagalba SKF Wheel End Monitor atskiria skirtingas vibracijos priežastis. Įrenginys gali nustatyti ar vibracija padidėjo dėl padangos defektų, ar, tarkime, dėl įtrūkusio guolių žiedo. SKF Wheel End Monitor loginė defekto atpažinimo sistema analizuoja tam tikrą vibraciją priklausomai nuo vilkiko greičio ir įvertina leistinas vibracijos ribas. Pastebėjęs guolio defektą įrenginys ima signalizuoti apie jį.

Wheel End Monitor tvirtinimas

Bandymai parodė, kad po to, kai buvo užfiksuotas guolio susidėvėjimas vilkikas arba puspriekabė dar galėjo nuvažiuoti kelis tūkstančius kilometrų, o vairuotojas pasirinkti tinkamiausią laiką ir vietą remontui.

SKF Wheel End Monitor daviklis vilkikų važiuoklėms su HUB guoliais sėkmingai buvo išbandytas Australijos ir JAV keliuose, tiek karštyje, tiek ir šaltyje, dulkėtuose žvyrkeliuose ir autostradose. Viena pirmųjų SKF Wheel End Monitor įrenginius pradėjo naudoti QUAANTUM ašių gamintoja Hendrickson Int. kompanija.

Wheel End Monitor įrenginio testai ratų ašims su kūginiais guoliais (tokios ašys dominuoja Europoje) turėtų baigtis 2012 metų vasarą, tuomet šis įrenginys turėtų pasirodyti ir Lietuvoje.

Visame pasaulyje daugėja protestų ir piliečių susirėmimų su jėgos struktūromis, o transporto priemonių gamintojai kuria vis naujesnes mašinas, skirtas riaušių malšinimui.

Viena tokių mašinų – amerikiečių kompanijoje T3 Motion sukurtas elektrinis kovos vežimaitis bus pristatomas tarptautinėje parodoje MILIPOL Paryžiuje ir turėtų sudominti Lietuvos Vyriausybės atstovus, vykstančius rinktis ginkluotės.

Linksmai atrodantis ir šiek tiek primenantis riedį, šis elektrinis triratis, gal būt, patiktų Lietuvos policininkams, vis dažniau malšinantiems nepatenkintus gyventojus tai prie kokio sąvartyno, tai prie kokio „seimo“.

Elektra varomas triratis, “žaliasis” kovos vežimaitis pavadintas Non-Lethal Response Vehicle (NLRV). Jis apginkluotas dviem nedideliais automatiniais ginklais, kurie šaudo, taip vadinamais neletaliniais šaudmenimis (nemirtinais, jei nepataikys į mirtiną vietą), 700 šūvių per minutę greitošauda. Automatai saugomi specialiose dėžėse, sumontuotose abipus vairuotojo. Tose pat dėžėse saugoma ir amunicija. Dar NLRV apginkluotas 40 tūkst. liumenų šviesos srauto stroboskopu – tokia ryškia ir nuolat įkyriai blyksinčia lempa. Ji pritvirtinta žvežimaičio priekyje. Dar ši mašina turi akustinę-garsinę sistemą, specialią videoįrangą ir nepraduriamas padangas.

NLRV sukonstruotas taip, kad policininkas už jo jaustųsi tarsi už skydo ir nebijotų atskriejančių akmenų arba kiaušinių.

T3 Motion skelbia, kad jų sukurti policininkų vežimaičiai jau naudojami 30 pasaulio šalių, o tokio kovos riedžio kaina – apie 8000 USD (apie 20 000 Lt). Gerokai pigiau už vandens patranką.

Saro Universiteto komanda (Universität des Saarlandes) vadovaujama profesoriaus Holger Hermanns sukūrė belaidžių dviračio stabdžių (wireless bike brake ) sistemą. Gal būtų teisingiau sakyti ne – belaidę, bet – betrosę stabdžių sistemą. Kūrėjai teigia, kad jos patikimumas siekia 99,999999999997 proc. ir tai reiškia, kad iš trilijono stabdymų tokie stabdžiai gali nesuveikti tik tris kartus.

Sistema veikia gan paprastai: paspaudus prie vairo esančią stabdžių svirtelę daviklis radijo bangomis perduoda signalą į imtuvą, suveikia specialus mechanizmas ir diskiniai stabdžiai stabdo dviratį. Kūrėjai teigia, kad šioje sistemoje itin svarbu tinkamai sureguliuoti standžių sistemą.

Wireless bike brake sistemą jau rengiamasi diegti masiškai gaminamuose dviračiuose. Gal, net ir Šiauliuose surenkamuose „Panther“.

Buvęs žemės ūkio automechanikas kinas Shu Mansheng pasišovė sukurti kažką panašaus į lietuvišką Garlėkį .

Savamokslis inžinierius sukonstravo skraidyklę – savadarbį skraidymo aparatą, kuris kol kas tik vos atsiplėšia nuo žemės. Tačiau ateityje, kinas įsitikinęs, jo aparatas žvitriai skraidys ir visus stebins. Tikrai, atkaklumo ir užsispyrimo šiam vyrukui, atrodo, netrūksta.
Savo kūrinį – 5,5 metrų diametro skraidančią lėkštę jis pademonstravo rugsėjo 21 dieną. Kaimelyje prie Wuhan miesto tądien susirinko žiniasklaida ir vietiniai žiopliai.
Shu Manshengo aparatas turi aštuonis nediduko motociklo variklius. Degalų bakus meistras padarė iš CocaCola butelių.
kaip praneša MSNBC, pristatytoji skraidyklė yra penktas konstruktoriaus sukonstruotas ir patobulintas aparatas. Pirmieji du aparatai buvo nesėkmingi. Trečias Manshengo aparatas, atseit, buvo pakilęs į 7 metrų aukštį ir nuskrido 30 metrų atstumą. Po to krito ir sužalojo konstruktorių-bandytoją. Naujausia, penktoji skraidyklės versija kinuo kainavo apie 10000 USD. Kol kas, kaip matyt iš vaizdelio, šis aparatas tik vos atsiplėšia nuo žemės, o apie skridimą dar anksti ir galvoti.

Vokiečių pramoninio dizaino virtuozas Daniel Straub sukūrė plaukiojančią automobilinę priekabą – poilsiautojų namelį Sealander, kuris turėtų patikti ne tik iškylautojams, bet ir užkietėjusiems žvejams.

Šis namelis ant ratų sveria vos 380 kilogramus, tad jį nesunkiai galima nusistumti nuo automobilių statymo vietos iki pat pakrantės, įstumti į vandenį ir iš jo išsitraukti.

Iš plastiko pagamintas Sealander korpusas yra dviejų sluoksnių su oro kameromis viduje. Tokia korpuso konstrukcija padidina jo plūdrumą. Namelis nenuskęs, net ir prisisėmęs vandens, – tvirtina konstruktorius.

Sealander namelio interjeras lengvai transformuojamas ir pritaikomas maisto ruošimui, miegui arba žvejybai. Baziniame modelyje sumontuotas nedidelis šaldytuvas, šildytuvas, praustuvas, pora gultų ir stalas. Papildomai dar galima užsisakyti portatyvinį tualetą.

Priekabos-namelio stogas iš dalies gali būti atidengiamas. Vidaus erdvė: 305 cm х 156 cm. Išoriniai gabaritai: ilgis – 389 cm, plotis – 160 cm, aukštis 185 cm.

Plaukiojantis Sealander namelis buvo pristatytas šiemet rugsėjį vykusioje Caravan Salon Dusseldorf 2011 parodoje, o jo prekybą planuojama pradėti kitąmet. Daniel Straub įkurta bendrovė tokius namelius pardavinės po 15000 eurų (apie 52 tūkst. Lt).

Vandenyje prie Sealander korpuso tvirtinamas elektrinis variklis. Jis varo namelį amfibiją ir tuo pat metu maitina ir vidaus įrangą. Akumuliatorius įkraunamas iš paprasčiausio elektros tinklo arba per specialų kabelį iš automobilio generatoriaus.

Sealander – Schwimmcaravan – Grenzenlos mobil from SEALANDER – Der Schwimmcaravan on Vimeo.

Panašus straipsnis: Palapinė ant ratų.

Britai sukonstravo neįprastą hibridinį autobusą ir pristatė jį Low Carbon Vehicle 2011 parodoje. Toks autobusas ne tik mažiau išmeta anglies dvideginio ir yra taupesnis už tradicinius autobusus. Jis dar ir pakankamai nebrangus. O tai, bene, patraukliausia.

Optare Solo autobusas – netipiška, neįprasta hibridinė transporto priemonė . Šiame autobuse nėra elektrinio variklio ir galingų akumuliatorių, kurie talkintų įprastam vidaus degimo varikliui. Čia naudojama mechaninė energijos rekuperacijos sistema Flybus, kurią sudaro 60 kilovatų galios variatorius Torotrak ir Ricardo kompanijos sukonstruotas Kinergy švaistiklinis energijos kaupiklis.

Autobusą stabdant švaistiklis įsisuka iki 60 tūkstančių apsisukimų per minutę, o autobusui greitėjant jis vėl įsukamas, tik jau į kitą pusę.

Gamintojai teigia, kad Flybus sistema yra nepalyginamai pigesnė už elektrinių variklių sistemas hibridinėms transporto priemonėms, tad ir hibridiniai autobusai su tokiais švaistikliais neturėtų būti brangesni už įprastus autobusus.

.