Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis“. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose.

Šis projektas – Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi. Naujojo tipo šiltnamiai pavadinti Plantagon vardu.

Inhabitat duomenimis per artimiausius 12-16 mėnesių Linčiopinge bus pastatytas tarptautinis žemdirbystės miestuose centras. Jo statybos jau prasidėjo. Čia turėtų iškilti 17 aukštų rutulio formos stiklinis pastatas, kuriame būtų auginamos daržovės

Sparčiai augantis planetos gyventojų skaičius ir maisto trūkumas daugelyje regionų jau senokai kirbina mintį auginti maisto produktus miestuose įrengtuose specialiuose milžiniškuose šiltnamiuose. Štai 2005 metais viena pirmųjų miesto žemdirbystės fermų pradėjo veikti viename iš Tokijo (Japonija) dangoraižių, o pernai panašus objektas, pavadintas Vertical Farm, pradėtas eksploatuoti Pietų Korėjoje. 2011 metais miesčioniškus šiltnamius vertikaliose konstrukcijose pradėta įrenginėti ir Olandijoje. Apie tai plačiau galite paskaityti Spiegel straipsnyje.

Plantagon projektas Švedijoje

Olandų mokslininkas Mark J. Post iš Maastrichto universiteto iš karvės kamieninių ląstelių laboratotijoje išaugino gabalėlį dirbtinės jautienos, kuris niekuo nesiskiria nuo tikros mėsos.

Mėgintuvėlyje pagamintas mėsos gabalėlis yra 2 cm ilgio, 1 cm pločio ir apie 1 mm storio. Toks, sakyčiau, karpačio gabalėlis.

Kaip praneša The Telegraph , dirbtinės jautienos pavyzdys buvo pademonstruotas Vankuveryje vykstančiame kasmetiniame JAV mokslo pasiekimų asocijacijos renginyje (American Academy for the Advancement of Science). Dirbtinę mėsą pristatė pats mokslininkas, kuris tvirtina, kad „Vegetaras su galingiausiu „Hummer“ visureigiu yra mažesnis kenkėjas už mėsėdį ant dviračio“.

Čia reiktų priminti, kad dar 2009 metais Mark J. Post pirmasis pasaulyje pristatė laboratorijoje iš kiaulės kamieninių lastelių išaugintą raumens pavyzdį. Dabar jis tai pakartojo su nauja biologine medžiaga ir sukūrė sintetinę jautieną.

Sintetinės mėsos kūrėjas Mark J. Post

Pirmasis mėsainis su sintetinės mėsos gabalėliu, kaip skelbiama, bus pagamintas jau šių metų rudenį, o tokį mėsainį ruoš garsus britų virėjas, taip vadinamas virtuvės alchemikas Heston Blumenthal.

Kas tą mėsainį valgys, kol kas – nežinia.

Pirmąjį mėsainį iš sintetinės jautienos ruoš virtuvės alchemikas Heston Blumenthal.

Panašūs straipsniai:
Genetiškai modifikuotas maistas
Biotechnologijų mokslo stebuklai

Amerikiečių mokslininkai sukūrė ypatingai kibią ir lipnią medžiagą, kurią pavadino Geckskin (Gekono oda). Naujos kartos superklijus mokslininkai sukūrė pagal Gekoną, tokį driežą, kuris pasižymi itin lipniomis letenėlėmis.

Naujoji medžiaga išlaiko rekordinį svorį, gali prilipti net prie pačio lygiausio paviršiaus (tokio kaip stiklas) ir ją galima panaudoti kelis kartus. Itin lipni naujoji medžiaga atkartoja Gekono letenėlių odos struktūrą.

Skelbiama, kad 100 kv. metrų plote priklijuotais Geckskin klijais galima išlaikyti iki 300,8 kg svorį arba 2950 niutonų apkrovą (niutonus verčiant į kilogramus reikia dauginti iš 9,8).

Žaliai pažymėtas Gekono lipnumas, o mėlynai - Geckskin klijų.

Naujosios lipnios medžiagos struktūra atkartoja milijonus Gekono letenų plaukelių, kurie prilimpa prie bet kokio paviršiaus van der Waalso jėgos dėka.

Johannes Diderik van der Waals

Jei Lietuvos automobilių registravimo įstaigoje paprašytute techniniame pase įrašyti, kad jūsų automobilis be ABS, saugos pagalvių, lietų ratlankių ir kitų reikšmingų techninių privalumų dar turi malkomis kūrenamą krosnelę, taip vadinamą „buržuikę“ (pečiuką), tai būtumėte išjuoktas. Na, arba mažų mažiausiai – nesuprastas.

O štai šveicarui Pascal Prokop iš Ciuricho priemiesčio pavyko išsireikalauti, kad panašus įrašas būtų padarytas jo senučiukės Volvo 240 (1990 m.) dokumentuose. Dabar šis automobilis vadinasi Limousine mit Holzofen eingebaut.

Malkomis kūrenama krosnelė šiame limuzine sumontuota vietoje priekinės keleivio sėdynės, pasakoja šveicarų tinklapis 20 Minuten Online.

Tokį neįprastą šildymo būdą savo automobilyje ševeicaras buvo priverstas susimontuoti ne dėl paikos užgaidos, bet, kaip sakoma, iš reikalo. „Kai labai pavargstu darbe arba per daug išgeriu man tenka nakvoti automobilyje“,- aiškina Pascal Prokop. O nakvoti automobilyje kai tokie šalčiai lauke, tikrai – menkas malonumas. Tad krosnelė pašonėje – patogus sprendimas. Aišku, automobilių techninių apžiūrų centras neiškart leido šveicarui naudotis krosnele automobilyje. Tačiau, kai važiuoklė tvarkinga, variklis, žibintai, stabdžiai ir kiti mazgai senučiukėje Volvo dirba be priekaištų, bagažinėje – gesintuvas ir perspėjamasis ženklas su liemene, nebeprikibsi. Tik kelių policininkai vis dar stabdo tą keistą automobilį su rūkstančiu kaminu virš stogo.

Beje, malkomis kūrenamus automobilius yra pamėgę ne tik šveicarai, bet ir suomiai. Suomijoje yra įkūrta net malkomis varomų automobilių asociacija. O tokie automobiliai Suomijoje malkutėmis ne tik šildo keleivius, bet ir suka variklius. Rimtas reikalas.

Mokslininkai iš Japonijos mokslo ir technologijų agentūros prie Tokijo universiteto sukūrė įrenginį, kuris atgaivina pliušinius žaisliukus. Šis įrenginys pavadintas PINOKY.

Nedidukas elektroninis prietaisas PINOKY yra žiedo formos. Uždėtas ant pliušinio žaislo kojos, rankos, ausies arba uodegos, jis priverčia pliušinuką judėti. Pliušinis žaisliukas su šiuo įtaisu gali pavizginti jums uodegą atsiliepdadamas į balsą arba – pamojuoti letenėle, kai grįžtate namo iš darbo.

Dizaineriai Choi Hyeryong ir Choi Ho Seok sukūrė Ivy Light šviestuvą stangriu kabeliu. Toks kabelis suteikia daugiau galimybių šviestuvo pritaikymui. Šiam šviestuvui atiteko 2011-ųjų metų Red dot concept design apdovanojimas.

Trijulė iš Danijos sukūrė antidepresinius akinius Seqinetic.

Vyrukai įsitikinę, kad jų gaminys taps puikiu antidepresantu tamsiais rudens ir žiemos vakarais.

O šių akinių koncepcija – labai paprasta. Tai – saulės akiniai atvirkščiai.

Jie neapsaugo nuo saulės, bet patys šviečia ryškia, saulėtos dienos šviesa. Tiesa, su šiais akiniais nerekomenduojama vairuoti automobilio arba naudotis elektriniais instrumentais.

Šie akiniai naudoja AAA tipo baterijas. Juose už matinio stikliuko sumontuoti šeši šviesos diodai, kurie neakina, bet skleidžia malonią šviesą ant veido. Su tokiais akiniais galima skaityti knygą arba dirbti kompiuteriu. „Jei kasdien naudositės šiais akiniais bent po 30 minučių, jūs turėsite daugiau energijos ir jūsų nekamuos depresija“,- teigia danai.

Seqinetic autoriai jau sukūrė savo puslapį Kickstarter tinklapyje ir skelbia, kad jiems reikia 8000 USD pradinio kapitalo projekto įgyvendinimui. Jiems jau pavyko surinkti 5000 USD. Trūkstamą sumą planuojama surinkti iki šv. Kalėdų.

Jei projektas bus realizuotas, Seqinetic akiniai prekyboje pasirodys kitąmet sausį ir kainuos apie 80 USD (200 Lt).

Seqinetic akinių pavadinimas kilo iš grenlandų žodžio Seqineq (saulė) ir graikų Kinetic (gr. kinesis, judėjimas) derinio.

Kompiuterio pelė virto Yo-yo vilkeliu žongliravimui. Taip sugalvojo dizaineris Shih-Chan Chiu. Tokia kompiuterio pelė, nusėdus baterijoms, lengvai pasikrauna ją gerokai patampius už virvelės. Ekonomiška ir ekologiška. Be to, su tokia yo-yo pele galima puikiai pasimankštinti užsisėdėjus prie kompiuterio. Praktiška.

Žemės ūkio technikos gamintojas New Holland Hanoveryje vykusioje parodoje Agritechnica pristatė pirmąjį pasaulyje vandeniliu varomą traktorių NH2.

Kitų metų vasarą prie Turino bus pradėti šio traktoriaus bandymai realioje, darbinėje aplinkoje. Juo bus ariama dirva, ruošiami laukai sėjai, tampomos sėjamosios, nuimamas derlius. New Holland NH2 bus naudojamas visuose ūkio darbuose. Neabejoju, kad jaunieji ūkininkai su šiuo žirgu nulėks ir į kaimo diskoteką prieš vietines paneles „pamandravot“.

Eksperimentinis, vandeniliu varomas New Holland NH2 buvo sukurtas ant traktoriaus New Holland T6.140 bazės. Beveik begarsis traktorius turi tris kuro elementų blokus, kurių bendra galia – 100 kW. Šie elementai tiekia energiją dviem elektros varikliams. Vienas variklis varo traktoriaus važiuoklę, o kitas yra naudojamas hidraulinėms traktoriaus sistemoms. Energijos subalansavimui traktoriuje sumontuotas 50 kW galios, 12 kilovatvalandžių talpos akumuliatorius.

Degalai šiam traktoriui saugomi dujų pavidalu 350 atmosferų talpoje. Bake telpa 8,2 kg vandenilio. Vieno bako pakanka trijų valandų darbui.

Traktoriaus NH2 140 prototipą New Holland kompanija pademonstravo prieš keletą metų, o dabar surinko ir jau tikrą, veikiantį vandenilinį traktorių. Šis traktorius pirmuosius žingsnius žengs ir visą sezoną darbuosis La Bellota fermoje.

Beje, La Bellota fermos pavyzdžiu italai jau kuria visiškai autonomišką, žalią, ekologiškai ir energiškai nepriklausomą ūkį.

Jei valdžia neįves tokiems traktoriams prabangos mokesčio, tai gal vandeniliu varomą New Holland NH2 140 pamatysime kurioje nors Agrobalt parodoje, o vėliau ir Lietuvos laukuose.

Japonų kompanija Asahi Kasei Fibers robotų parodoje IREX2011 pademonstravo elastingą elektros kabelį „Roboden“. Šis kabelis gali būti ne tik lankstomas, bet ir tempiamas tarsi jis būtų iš gumos.
Asahi Kasei Fibers elastinį kabelį sukūrė pritaikiusi spandex tipo sintetinę medžiagą, naudojamą sportininkų ir aktorių rūbams siūti.
Kaip skelbia Gizmag, Roboden kabelis gali išsitempti net pusantro karto. Ši technologija gali būti panaudojama ten, kur reikia besitampančios, elastingos elektronikos, pavyzdžiui įmontuotos į aprangą. Be to, lankstūs kabeliai pravers kuriant į žmogų panašius robotus.

Kada toks kabelis pasirodys rinkoje, kol kas neskelbiama.