Trijulė iš Danijos sukūrė antidepresinius akinius Seqinetic.

Vyrukai įsitikinę, kad jų gaminys taps puikiu antidepresantu tamsiais rudens ir žiemos vakarais.

O šių akinių koncepcija – labai paprasta. Tai – saulės akiniai atvirkščiai.

Jie neapsaugo nuo saulės, bet patys šviečia ryškia, saulėtos dienos šviesa. Tiesa, su šiais akiniais nerekomenduojama vairuoti automobilio arba naudotis elektriniais instrumentais.

Šie akiniai naudoja AAA tipo baterijas. Juose už matinio stikliuko sumontuoti šeši šviesos diodai, kurie neakina, bet skleidžia malonią šviesą ant veido. Su tokiais akiniais galima skaityti knygą arba dirbti kompiuteriu. „Jei kasdien naudositės šiais akiniais bent po 30 minučių, jūs turėsite daugiau energijos ir jūsų nekamuos depresija“,- teigia danai.

Seqinetic autoriai jau sukūrė savo puslapį Kickstarter tinklapyje ir skelbia, kad jiems reikia 8000 USD pradinio kapitalo projekto įgyvendinimui. Jiems jau pavyko surinkti 5000 USD. Trūkstamą sumą planuojama surinkti iki šv. Kalėdų.

Jei projektas bus realizuotas, Seqinetic akiniai prekyboje pasirodys kitąmet sausį ir kainuos apie 80 USD (200 Lt).

Seqinetic akinių pavadinimas kilo iš grenlandų žodžio Seqineq (saulė) ir graikų Kinetic (gr. kinesis, judėjimas) derinio.

Ligoninėms skirta speciali KwickScreen širma pelnė 2011 James Dyson Award apdovanojimus. Šioje širmoje naudojama NASA išrasta RolaTube technologija.

Tai, kad brokoliai, spalvotieji kopūstai ir kai kurios kitos kopūstų veislės padeda kovoti su vėžiu žinoma jau senokai. Tačiau tik dabar mokslininkai išsiaiškino kaip tai veikia.

Georgetown University biologai pastebėjo, kad kopūstuose esanti medžiaga isothiocyanatas sukelia vėžinių lastelių apoptozę (žūtį). Isothiocyanatas tvirtinasi prie defektinių auglio arba metastazių baltymų ir taip juos ardo. Pasirodo, kad ši medžiaga negali susijungti su sveiku, „normaliu“ baltymu, tik su pažeistu. Pažeistus arba defektinius baltymus gamina geno P53 mutacija.
Valgant žaliuosius brokolius arba kai kuriuos kopūstus sumažėja vėžinio susirgimo rizika – teigiama mokslininkų darbe.

Norint, kad brokoliais išsaugotų kuo daugiai priešvėžinių medžiagų mokslininkai pataria brokolius virti garuose arba mikrobangų krosnelėje. Taip pat galima trumpai apkepti, tačiau nerekomenduojama jų ilgai virti. Daugiausia – 5 minutes.

O štai Princess Margaret Hospital tyrėjas Gang Zheng sukūrė universalią struktūrą, kuri gali pakeisti vėžiu sergančių žmonių gydymą ir padėti greičiau diagnozuoti ligą.

Mokslininkai sukūrė netoksiškas ir organizme greitai suyrančias nanodaleles sujungę natūralias molekules (porfirino, chlorofilo ir lipidų) į nanodalelių junginius. Mažytės sferinės porfisomos ne tik aptinka vėžines lasteles bei praneša apie jas, bet ir padeda tokias lasteles sunaikinti. Apšvitintos lazeriu nanodalelės įkaitina blogąsias lasteles iki 60 laipsnių temperatūros ir taip jas sunaikina. Mokslininkai jau išbandė savo atradimą su pelėmis ir eksperimentas, atrodo, pasiteisino.

.

Kitas būdas yra maždaug toks. Nanodalelės „gabena“ kartu su savimi priešvėžinį preaparatą ir „prisišvartavusios“ prie blogų lastelių jas sunaikina.

Kaip skelbiama, naujosios nanodalelės puikiai tinka blogų audinių aptikimui naudojant fotoakustinę tomografiją.

Daugiau informacijos apie šį preparatą galite rasti Nature Materials žurnale ir ligoninės pranešime.

Genų inžinieriams aktyvavus chromosomų galiukus saugantį fermentą buvo atstatytas normalus degradavusių organų darbas, atstatytos reprodukcinės funkcijos ir padidinta smegenų masė. Tyrinėtojai mano, kad toks senėjimą stabdantis metodas gali būti taikomas ir žmonėms.

Molekulinės biologijos mokslininkės Carol W. Greider atrasti taip vadinami telomerazai leido atlikti įdomų eksperimentą. Mokslininkai sukūrė genetiškai pakeistas peles, neturinčias telomerazų fermento, kuris paprastai atstatinėja lastelių galus taip vadinamais telomerais. Tokių pelių karta buvo paliegusi ir greit išmirė. Tik daliai jų pasisekė. Tos pelės, kurioms mokslininkai duodavo chemikalo 4-OHT ir atstatė telomirazo fermento gamybą, išgyveno.

Šio eksperimento aprašymą galite rasti žurnale Nature.

Mokslininkai tikėjosi, kad reikiamų fermentų aktyvavimas pristabdys organizmo senėjimą, tačiau eksperimento rezultatai gerokai viršyjo lūkesčius. Senėjimo procesas ne tik sustojo, bet kai kurie organai visiškai atsistatė ir net ėmė jaunėti

Telomerazo fermento pagalba pelių smegenys padidėjo, o neuronus gaminančios lastelės-progenitoriai tiesiog atgimė.

Tačiau kai kurie mokslininkai vis dėl to būgštauja dėl telomerazo taikymo, mat šis fermentas gali sukelti vėžį. PhysOrg.com leidinyje teigiama, kad eksperimento metu vėžinių susirgimų nebuvo, tačiau mokslininkai primena, kad būtent šis fermentas aktyvuoja vėžines lasteles ir tos tampa beveik nemirtingomis.

Beje, vaistus nuo senatvės farmacininkai, atrodo, jau sukūrė. Tai -  SRT1720. Kas bandys pirmas?

Holografinis bendravimas, holografinės konferencijos ar virtualus dalyvavimas operacijose pasitelkus holografijos technologijas, atrodo, iš fantastinių romanų ir filmų gali įžengti į mūsų gyvenimą. Arizonos universiteto profesorius Nasser Peyghambarian ir kompanija Nitto Denko Technical pasiekė neblogų rezultatų taikomosios holografijos srityje.

Holografija (gr. holos – visas, graphe – rašymas), tai yra erdvinės informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas koherentinių (vienodų bangos ilgių, dažnių ir pastovaus fazių skirtumo bangos) šviesos bangų sklaida ir šios šviesos interferencija su tam tikru atraminiu optiniu signalu. Netiesiogiai holografiją galima vadinti trimate fotografija, kadangi skirtingai nuo nuotraukos, holograma išsaugo objekto tūrį.

Holografijos idėją iškart po karo 1947 m. iškėlė vengrų fizikas Dennis Gabor ir už tai 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Naują postūmį holografija įgavo 1960 m., kai buvo išrastas lazeris – koerentinės šviesos šaltinis. Pirmoji holograma, kurioje pavaizduoti trimačiai objektai, buvo užrašyti Sovietų Sąjungoje Jurijaus Denisjuko 1962 metais ir JAV mokslininkų – 1963 metais (Emmett Leith ir latvių kilmės Juris Upatnieks).

Plataus pritaikymo hologramos nepasiekė, nors ši technologija audrina futurologų vaizduotę jau kelis dešimtmečius. Na, prisiminkime kad ir 1977 metų filmą Star Wars su holografinės trimatės komunikacijos scenomis.

Taigi, gryžkime prie šiandienos. Dar 2007 m. žurnale Nature buvo pristatyta mokslininkų sukurta nauja polimerinė medžiaga, kuri puikiai atliko daugkartinio naudojimo holografinės fotoplokštelės-ekrano funkcijas. Šios medžiagos jautrumas siekė 10X10 cm, o maksimalus perrašymo tempas buvo vienas kadras per 3-4 minutes. Mažokai.

Naujoji Nasser Peyghambarian sukurta sistema jau geba atnaujinti holografinį vaizdą vieno kadro per dvi sekundes greičiu. Jau geriau, bet vis dar per mažai. Juk normaliai videokonferencijai reikia mažiausiai 30 kadrų per sekundę.

Kodėl mokslininkai tobulina hologramų technologijas ir kur jos gali būti pritaikytos? Trimačio videoryšio sistemos gali būti naudojamos ne tik rengiant videokonferencijas ar kuriant reklamas ir žaidimus. Šios technologijos praverstų medikams. Leistų rengti virtualius konsiliumus, o chirurgai galėtų atlikti net ir virtualias pacientų operacijas. Mokslininkai tvirtina, kad jų sistemos leistų stebėti gamybinius procesus ekstremalioje, sveikatai pavojingoje aplinkoje. Toks holografinis ryšys praverstų ir kosmoso tyrimuose, leistų tyrinėti tolimas planetas. Skamba neblogai. Tik dar reikia šiek tiek patobulinti technologiją, padidinti raišką, greitį ir holografinių ekranų dydį.

Silicio fotogalvaninius elementus kažkada pakeis organika. Ką gali organizmai mėgina išsiaiškinti Švedijos ir D.Britanijos tyrinėtojai.

Chalmers technologijų universiteto mokslininkai pagamino saulės elemento prototipą iš medūzos fluorescencinių proteinų. Žalieji fluorescenciniai baltymai (GFP) mokslo tikslams naudojami jau gerą pusę amžiaus, tačiau iki šiol niekas dorai nežinojo kokia tikroji GFP paskirtis, kokia jų funkcija gamtoje. Tik 2009 metais rusų mokslininkai žurnale Nature Chemical Biology kiek išsamiau aprašė GFP vaidmenį. Anot jų, GFP dalyvauja fotosintezę primenančiame procese ir padeda organizmams jausti šviesą. Pasiremdami tokiais tyrimais švedų mokslininkai ir sukonstravo elementą iš aliuminio elektrodų su silicio dioksidu ir medūzos baltymu.

Dar vieną panašų eksperimentą atliko britai. Kembridžo universiteto CREST laboratorijos mokslininkai sukonstravo į švedų panašų elementą, kuriame panaudojo dumblius. Tiek švedų, tiek ir britų eksperimentinių įrenginių naudingumo koeficientas kol kas dar labai mažas, tačiau kas gali būti rytoj?

Kinų inžinierius Xiao-bin sukūrė protingus elektroninius ausų kamštelius Kill Noise, kurie nepraleidžia tam tikro dažnio triukšmų ir leidžia susikalbėti su kolegomis. Kill Noise filtruoja tik tam tikrus, nepageidaujamus garsus triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui gamyklose, oro uostuose ir pan. Xiao-bin‘o sukurti ausų kamšteliai yra specialios, laiptuotos formos. Kamštelio viduje įmontuotas mikrofonas, nedidukas elektroninis garsiakalbis ir reguliatorius. Mikrofonas gaudo išorės garsus ir tik kai kuriuos iš jų perduoda į garsiakalbį. Kokį garsą norite girdėti padės nustatyti specialus reguliatorius. Taip galima pasirinkti ar norite girdėti žmonių balsus, ar telefono skambučius, ar dar kokį specifinį garsą.

Prisižiūrėjęs filmų „Iron Man“ ir „Iron Man 2“ dizaineris Chris Vella sukūrė specialų kostiumą sportuojantiems. Šis kostiumas aktyvuoja atskirus raumenis. Ar tokį kostiumą pasiūtų “Audimas”?

Galima sportuoti sporto centruose, galima tai daryti ir dviračių takeliuose. Ypač tuomet, jei tie takeliai nutiesti ekologiškose zonose. Dizaineris Liron Bobrov pasiūlė Soopa Scoota įrenginį. Kol kas sunku jį pavadinti transporto priemone.

Kalifornijos technologijų instituto Caltech fizikai sukūrė įrenginį, generuojantį sufokusuotus aukštos amplitudės garsinius signalus, taip vadinamas garsines kulkas – Sound Bullets.

Iš fizikų pranešimo aiškėja, kad jiems pavyko surinkti akustinę linzę iš plieninių sferų. Įrenginys veikia panašiai kaip ir Niutono rutulių supuoklė. Kompiuteriu valdomas plūduras trinkteli per kraštinę sferą ir tokiu būdu sukelia nelinijinius virpesius. Visa grandinė veikia kaip akustinis bangų perdavėjas, generuojantis solitonus. Tiksliai sufokusuotas įrenginys gali būti naudojamas kaip bekontaktis skalpelis, kuriuo galima būtų pašalinti vėžines ląsteles.

Išsami medžiaga apie naują įrenginį publikuojama PNAS mokslo darbuose.

Panašūs straipsniai:

Obuoliai apsaugo nuo vėžio