Slidinėjimo trasų keltuvams austrai pritaikė saulės elementus. Tenna komunoje (Austrija) sumontuoti keltuvai su saulės energijos generatoriais ne tik patys save aprūpina elektros energiją, bet dar pagamina ir perteklinę elektros energiją.

Slidinėjimo keltuvas Solarskilift Tenna nėra pirmasis pasaulyje keltuvas varomas saulės energija. Tačiau šis keltuvas išties unikalus, nes iki šiol slidinėjimo trasose, greta keltuvų buvo statomos stacionarios saulės arba vėjo jėgainės, o Solarskilift Tenna atveju saulės elementai yra integruoti pačiame keltuve. Šiuo atveju pats keltuvas yra ir keltuvas ir elektros jėgainė.

Šį keltuvą pagamino Bartholet Maschinenbau kompanija.

Jėgainė turi 246 fotoelektrinius panelius, o pikinė suminė jos galia siekia 60,27 kilovatus. Kad keltuvas dirbtų  jam pakanka 35 kilovatų. Beje, kaip praneša Inhabitat, Solarskilift Tenna keltuvo sėdynėse sumontuotas dar ir elektrinis pašildymas.

Ant keltuvo trosų pritvirtinti fotoelementai aprūpinti pakankamai protinga sistema, kuri automatiškai sureguliuoja elementų pasvirimo kampą atsižvelgiant į vėjo gūsius ir saulės spindulių kritimą. Sningant plokštės su saulės elementais kas 10 min. apsiverčia, taip nukratydamos ant jų besikaupiantį sniegą.

Solarskilift Tenna keltuvo ilgis 330 metrų.

Šis keltuvas buvo pradėtas naudoti praėjusių metų gruodį, o pasibaigus sausiui keltuvo prižiūrėtojai jau suskaičiavo ir jo energines sąnaudas bei konstatavo, kad keltuvas daugiau pagamina elektros nei sunaudoja. Inžinierių skaičiavimais per metus Solarskilift Tenna turėtų pagaminti 90 tūkst. kilovatvalandžių ir sunaudoti tik 22-29 tūkst. kilovatvalandes elektros energijos. Perteklinė elektros energija bus naudojama Tenna miestelio reikmėms.

Ar įsivaizduojate kaip galėtų atrodyti technologijų amžiaus Nojaus arka? Dizaineris Cha Eunjin turi tokią viziją.

Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis“. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose.

Šis projektas – Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi. Naujojo tipo šiltnamiai pavadinti Plantagon vardu.

Inhabitat duomenimis per artimiausius 12-16 mėnesių Linčiopinge bus pastatytas tarptautinis žemdirbystės miestuose centras. Jo statybos jau prasidėjo. Čia turėtų iškilti 17 aukštų rutulio formos stiklinis pastatas, kuriame būtų auginamos daržovės

Sparčiai augantis planetos gyventojų skaičius ir maisto trūkumas daugelyje regionų jau senokai kirbina mintį auginti maisto produktus miestuose įrengtuose specialiuose milžiniškuose šiltnamiuose. Štai 2005 metais viena pirmųjų miesto žemdirbystės fermų pradėjo veikti viename iš Tokijo (Japonija) dangoraižių, o pernai panašus objektas, pavadintas Vertical Farm, pradėtas eksploatuoti Pietų Korėjoje. 2011 metais miesčioniškus šiltnamius vertikaliose konstrukcijose pradėta įrenginėti ir Olandijoje. Apie tai plačiau galite paskaityti Spiegel straipsnyje.

Plantagon projektas Švedijoje

Prieš metus Japoniją ir visą pasaulį sukrėtęs „branduolinis“ cunamis pagimdė architektų galvose idėją statyti miestus-saleles. Tai – SAKO Architects kolektyvo darbas. Atrodo, šis projektas bus realizuotas.

Ufff… Šiandien atšilo. Lauke jau tik -20. Tai vaikštau atsisegęs viršutinę sagą ir darbai kažkaip greičiau juda. Na, bet dėl greičio, tai su kinais nepasivaržysim.

Kinijos pramonės giganto Broad Group antrinė įmonė Broad Sustainable Building (BSB) paskelbė per 15 parų pastačiusi net 30-ies aukštų pastatą. Du šimtai BSB darbininkų daugiaaukštį viešbutį T30 surentė, apdailino, sumontavo visas sistemas ir paleido eksploatacijon per 360 valandų. Mūsuose tiek valandų neužtektų net ir statybos leidimui gauti.

.

Penkių žvaigždučių viešbutis Chunan provincijoje prie Duntino ežero buvo statomas iš surenkamų elementų, kurie prieš tai buvo pagaminti BSB gamyklos angaruose. Tie elementai, tai ne tik nešančiųjų konstrukcijų mazgai ar sienų ir perdangų paneliai, bet – atskiri moduliai su visomis integruotomis sistemomis (elektros, vandentiekio ir nuotėkų, apšvietimo ir kt.), su šilumos ir vėjo/garso izoliacija, laiptinėmis ir pan. Taigi, šis pastatas buvo surinktas tarsi iš Lego kaladėlių.

Tie moduliai turėjo būti labai tikslūs, kad statybvietėje jie be papildomų paslaugų idealiai susijungtų vienas su kitu.

T30 viešbutyje įrengta 316 kambarių. Kinai skelbia, kad šiam pastatui nebaisus net ir 9 balų stiprumo žemės drebėjimas.

Beje, kaip skelbiama, tai yra energiškai efektyvus pastatas su specialia rekuperacine sistema ir padidintu patalpų sandarumu. Dar gi, kinai giriasi, kad šiai statybai buvo sunaudota kelis kartus mažiau energijos, nei statant tokį pastatą tradicinių, įprastu būdu. Štai jums ir tvari statyba.

Šio projekto vertė siekė 17 mln. USD (apie 44 mln. Lt.).

Broad Group strategai įsitikiną, kad greita statyba iš surenkamų gamyklinių modulių yra statybų pramonės ateitis. Vienas iš Broad Group įkūrėjų, milijardierius Zhang Yue skelbia , kad jų kompanija kitąmet per mėnesį jau statys po 20-imt, o 2014 metais – net po 50 tokių greitai surenkamų, daugiaaukščių namų. Šiuo metu BSB turi vieną surenkamų namų modulių gamybos fabriką, o ateityje planuoja pasistatyti net 40 tokių fabrikų.

.

Patogesnį kištukinį elektros lizdą (buitiškai kalbant – rozetę) namams sugalvojo dizaineriai Suhyun Yoo, Eunah Kim ir Jinwoo Chae. Į tokį lizdą elektros kištuką pataikysit net užsimerkę.

</em>

<hr size=”3″ /><em>

</em>

Dizaineriai Choi Hyeryong ir Choi Ho Seok sukūrė Ivy Light šviestuvą stangriu kabeliu. Toks kabelis suteikia daugiau galimybių šviestuvo pritaikymui. Šiam šviestuvui atiteko 2011-ųjų metų Red dot concept design apdovanojimas.

Dizaineriai Kim Junkyung ir Yonggu Do sukūrė TwoFaceWindow koncepciją.

Dizaineris Hyun-june Yang sugalvojo patobulinti lauko duryse įmontuojamą akutę taip, kad ja galėtų be vargo naudotis ne tik suaugę, bet ir vaikai.

Milano centre statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, kurie, kaip teigiama, taps pirmaisiais pasaulyje apželdintais dangoraižiais. Kažkas panašaus į kabančius Semiramidės sodus.

Bosco Verticale pastatus suprojektavo italų architektas Stefano Boeri. Juose numatyta pasodinti per 900 medžių ir antra tiek krūmų bei gėlynų. Vienas Bosco Verticale namas bus 24 aukštų, o kitas – 17-kos.

Taip pat šiuose namuose bus integruoti nedideli saulės ir vėjo energijos generatoriai, pažangi ventiliacijos sistema, rekuperatoriai.

Bosco Verticale statyba prasidėjo 2007 metais, o ją baigti planuojama 2013 –ais. Statybų biudžetas 65 milijonai eurų.

Kiekvienas butas šiame name turės žaliuojantį balkoną. O kaip ten bus su lapais? Kas juos grėbs ir kur kompostuos? Ar veš rudeninius lapus į sąvartyną? Apie tai kol kas neskelbiama.