Ufff… Šiandien atšilo. Lauke jau tik -20. Tai vaikštau atsisegęs viršutinę sagą ir darbai kažkaip greičiau juda. Na, bet dėl greičio, tai su kinais nepasivaržysim.

Kinijos pramonės giganto Broad Group antrinė įmonė Broad Sustainable Building (BSB) paskelbė per 15 parų pastačiusi net 30-ies aukštų pastatą. Du šimtai BSB darbininkų daugiaaukštį viešbutį T30 surentė, apdailino, sumontavo visas sistemas ir paleido eksploatacijon per 360 valandų. Mūsuose tiek valandų neužtektų net ir statybos leidimui gauti.

.

Penkių žvaigždučių viešbutis Chunan provincijoje prie Duntino ežero buvo statomas iš surenkamų elementų, kurie prieš tai buvo pagaminti BSB gamyklos angaruose. Tie elementai, tai ne tik nešančiųjų konstrukcijų mazgai ar sienų ir perdangų paneliai, bet – atskiri moduliai su visomis integruotomis sistemomis (elektros, vandentiekio ir nuotėkų, apšvietimo ir kt.), su šilumos ir vėjo/garso izoliacija, laiptinėmis ir pan. Taigi, šis pastatas buvo surinktas tarsi iš Lego kaladėlių.

Tie moduliai turėjo būti labai tikslūs, kad statybvietėje jie be papildomų paslaugų idealiai susijungtų vienas su kitu.

T30 viešbutyje įrengta 316 kambarių. Kinai skelbia, kad šiam pastatui nebaisus net ir 9 balų stiprumo žemės drebėjimas.

Beje, kaip skelbiama, tai yra energiškai efektyvus pastatas su specialia rekuperacine sistema ir padidintu patalpų sandarumu. Dar gi, kinai giriasi, kad šiai statybai buvo sunaudota kelis kartus mažiau energijos, nei statant tokį pastatą tradicinių, įprastu būdu. Štai jums ir tvari statyba.

Šio projekto vertė siekė 17 mln. USD (apie 44 mln. Lt.).

Broad Group strategai įsitikiną, kad greita statyba iš surenkamų gamyklinių modulių yra statybų pramonės ateitis. Vienas iš Broad Group įkūrėjų, milijardierius Zhang Yue skelbia , kad jų kompanija kitąmet per mėnesį jau statys po 20-imt, o 2014 metais – net po 50 tokių greitai surenkamų, daugiaaukščių namų. Šiuo metu BSB turi vieną surenkamų namų modulių gamybos fabriką, o ateityje planuoja pasistatyti net 40 tokių fabrikų.

.

Patogesnį kištukinį elektros lizdą (buitiškai kalbant – rozetę) namams sugalvojo dizaineriai Suhyun Yoo, Eunah Kim ir Jinwoo Chae. Į tokį lizdą elektros kištuką pataikysit net užsimerkę.

</em>

<hr size=”3″ /><em>

</em>

Dizaineriai Choi Hyeryong ir Choi Ho Seok sukūrė Ivy Light šviestuvą stangriu kabeliu. Toks kabelis suteikia daugiau galimybių šviestuvo pritaikymui. Šiam šviestuvui atiteko 2011-ųjų metų Red dot concept design apdovanojimas.

Dizaineriai Kim Junkyung ir Yonggu Do sukūrė TwoFaceWindow koncepciją.

Dizaineris Hyun-june Yang sugalvojo patobulinti lauko duryse įmontuojamą akutę taip, kad ja galėtų be vargo naudotis ne tik suaugę, bet ir vaikai.

Milano centre statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, kurie, kaip teigiama, taps pirmaisiais pasaulyje apželdintais dangoraižiais. Kažkas panašaus į kabančius Semiramidės sodus.

Bosco Verticale pastatus suprojektavo italų architektas Stefano Boeri. Juose numatyta pasodinti per 900 medžių ir antra tiek krūmų bei gėlynų. Vienas Bosco Verticale namas bus 24 aukštų, o kitas – 17-kos.

Taip pat šiuose namuose bus integruoti nedideli saulės ir vėjo energijos generatoriai, pažangi ventiliacijos sistema, rekuperatoriai.

Bosco Verticale statyba prasidėjo 2007 metais, o ją baigti planuojama 2013 –ais. Statybų biudžetas 65 milijonai eurų.

Kiekvienas butas šiame name turės žaliuojantį balkoną. O kaip ten bus su lapais? Kas juos grėbs ir kur kompostuos? Ar veš rudeninius lapus į sąvartyną? Apie tai kol kas neskelbiama.

Netoli Stokholmo švedai planuoja pasistatyti didžiausias ir ilgiausias pasaulyje dengtas, dirbtines slidinėjimo tąsas Skipark 360.

Kaip praneša švedų architektų biuras CF Moller Architects , slidinėjimo kompleksą numatoma statyti Balsta miestelyje, maždaug 8 km nuo Švedijos sostinės. Iš Stokholmo iki ten nuvažiuoti užtruks apie 45 minutes. Panašiai užtruks ir kelionė nuo Arlandos oro uosto, iki kurio iš Vilniaus galima nuskristi per gerą valandą.

Slidinėjimo kompleksas užims maždaug 70000 kvadratinių metrų plotą. Worldarchitecturenews žurnalas praneša, kad pagrindinis komplekso statinys bus milžiniškas akvedukas – 700 metrų ilgio ir 160 metrų aukščio pasviręs „tiltas į dangų“. Visas slidinėjimo tunelio ilgis sieks 3,5 km.

.

Architektai Skipark 360 projektuoja kaip „žalią“ kompleksą. Jis turėtų pats save aprūpinti energija, o visi pastatai bus nulinių energijos sąnaudų. Numatoma panaudoti vėjo, saulės ir geoterminę energiją. Kompleksas atitiks visus pasaulio slidinėjimo čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms keliamus reikalavimus.

Skaičiuojama, kad Skipark 360 statyba ir įrengimas kainuos maždaug 219–292 mln. USD (iki 740 mln. Lt). Statybos darbai prasidės 2013 metais ir turėtų baigtis iki 2015 metų. Kiek kainuos “skypas’as” dar neaišku. Spėju, kad ne ką brangiau nei Druskininku trasose.

Užsitęsęs sąstingis statybų sektoriuje išradingus JAV statybininkus paskatino savo techniką pritaikyti pramogoms. Kaip praneša žiniasklaida, Las Vegase atidaryta pirmoji pasaulyje „smėlio dėžė“ suaugusiems su tikrais ekskavatoriais ir kita statybos technika.

Atrakcioną Dig This Vegas sugalvojo 45-erių metų Ed Mumm. Pats pigiausias bilietas – pusantros valandos atrakcione kainuoja 210 USD. Brangiausias – Mega Dig bilietas kainuoja 750 USD. Populiariausias, anot organizatorių, yra trijų valandų trukmės bilietas Big Dig už 400 USD.

Į šią smėlio dėžę įleidžiami tik nuo 14 metų amžiaus, po išsamios instrukcijos apmokymų klasėje.

Pirmą kartą pasaulyje uždaroje patalpoje, milžiniškame angare pastatytas daugiaaukštis namas. Pastatytas ir pristatytas pirkėjui į jo pasirinktą vietą, skelbia Suomijos žiniasklaida. Taigi, nekilnojamas turtas tampa kilnojamu.

Kilnojamo, modulinio daugiabučio namo projektą įgyvendino ir toliau šią technologiją vysto statybos kompanija NEAPO. Anot ekspertų, toks pastatų statybos būdas ateityje gali pakeisti statybos pramonę iš esmės. Namai būtų statomi ne statybos aikštelėse, po atviru dangumi, veikiami kritulių, šalčio, karščio ir kitų atmosferinių reiškinių, bet uždaruose cechuose. Šis būdas supaprastina statybinių medžiagų pristatymą bei sandėliavimą, palengvina statybos organizavimą, statybos priežiūrą. Aišku, atsiranda naujų uždavinių. Pavyzdžiui, kaip pristatyti gamykloje pagamintą daugiabutį į jam numatytą sklypą. Juk ne po kiekvienu tiltu pravažiuos toks namas. Štai ir suomiams, savo pirmagimį teko plukdyti specialia barža.

NEAPO namų gamybos technologija gan paprasta. Panašiai kaip ir įprastų skydinių, surenkamų namų. Tik čia skirtumas tas, kad NEAPO namai nesurinkinėjami statybos aikštelėje, bet į sklypą pristatomi jau visiškai surinkti.

Naujoji technologija pavadinta Fixel. Iš plieno pagamintų namo sienų, grindų, stogo ir kitų atitvarų struktūra korėta, su oro tarpais. Visos atitvaros apšiltintos nedegia PAROC akmens vata. Dėl to tokios plokštės, skydai yra lengvesni už gelžbetonio plokštes ir pakankamai tvirti. Iš tokių plokščių surenkami moduliai, kurie vėliau sujungiami.

Pirmojo NEAPO daugiaaukščio namo statyba arba, greičiau, gamyba uždarame laivų statyklos angare, Turku mieste prasidėjo pernai. Čia pat namas buvo apdailintas, sumontuotos visos vidaus sistemos, įrengta santechnika, elektros instaliacija, ventiliacija, apšvietimas, nuotekos ir pan. Namas buvo baigtas, kaip sakoma, iki rakto. Suomių teigimu, šis namas yra maždaug penkiskart lengvesnis už tokį pat mūrinį arba gelžbetonio plokščių namą. Toks namas gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą.

Beje, NEAPO statybos sprendimas gali būti pritaikomas ir senų daugiabučių renovacijai. NEAPO Penthouse sistemos idėja būtų patraukli mūsuose.

Renovuotinų daugiabučių bendrijoms purtantis paskolų ir brangios renovacijos finansinę naštą galėtų palengvinti antstatai ant stogo. Pristačius ant penkiaaukščių, pavyzdžiui, dar du aukštus iš modulinių sistemų ir juos pardavus, atsirastų lėšų namo modernizacijai. O lengvi moduliai, teigiama, nereikalautų papildomai sutvirtinti daugiaaukščio namo pamatų ir nešančiųjų jo konstrukcijų. Moduliai, tai – visiškai įrengti butai, kuriuos užkėlus ant seno daugiabučio stogo galima nesunkiai integruoti į bendrą namo sistemą.

Jo didenybė Danijos sosto įpėdinis Frederikas (His Royal Highness the Crown Prince Frederik of Denmark) oficialiai atidarė pirmąjį Rusijoje pastatytą energiškai aktyvų namą (Active House) Maskvos priemiestyje Zapadnaja Dolina. Kaip praneša Active House Rusijoje statybos iniciatoriai „Velux“, šis namas bus stebimas, o jo rodmenys bus viešai skelbiami specialiame Zagorodny Proekt Company tinklapyje ir visi smalsuoliai galės patys įsitikinti kiek šis namas pagamina energijos.

Beje, šio namo kaina su sklypu – 28 milijonai rublių (apie 3,4 mln. Lt). Nelabai suprantu kam Rusijoje aktyvus namas, jei ten nėra galimybės tokio namo generuojamos energijos priduoti į bendrus tinklus. O ir tokio namo pagaminta energija, tiek šiluminė, tiek ir elektros, yra kur kas brangesnė už centralizuotai tiekiamą energiją.

Panašūs straipsniai: Lietuviškas pasyvus namas.