Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis“. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose.

Šis projektas – Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi. Naujojo tipo šiltnamiai pavadinti Plantagon vardu.

Inhabitat duomenimis per artimiausius 12-16 mėnesių Linčiopinge bus pastatytas tarptautinis žemdirbystės miestuose centras. Jo statybos jau prasidėjo. Čia turėtų iškilti 17 aukštų rutulio formos stiklinis pastatas, kuriame būtų auginamos daržovės

Sparčiai augantis planetos gyventojų skaičius ir maisto trūkumas daugelyje regionų jau senokai kirbina mintį auginti maisto produktus miestuose įrengtuose specialiuose milžiniškuose šiltnamiuose. Štai 2005 metais viena pirmųjų miesto žemdirbystės fermų pradėjo veikti viename iš Tokijo (Japonija) dangoraižių, o pernai panašus objektas, pavadintas Vertical Farm, pradėtas eksploatuoti Pietų Korėjoje. 2011 metais miesčioniškus šiltnamius vertikaliose konstrukcijose pradėta įrenginėti ir Olandijoje. Apie tai plačiau galite paskaityti Spiegel straipsnyje.

Plantagon projektas Švedijoje

Olandų mokslininkas Mark J. Post iš Maastrichto universiteto iš karvės kamieninių ląstelių laboratotijoje išaugino gabalėlį dirbtinės jautienos, kuris niekuo nesiskiria nuo tikros mėsos.

Mėgintuvėlyje pagamintas mėsos gabalėlis yra 2 cm ilgio, 1 cm pločio ir apie 1 mm storio. Toks, sakyčiau, karpačio gabalėlis.

Kaip praneša The Telegraph , dirbtinės jautienos pavyzdys buvo pademonstruotas Vankuveryje vykstančiame kasmetiniame JAV mokslo pasiekimų asocijacijos renginyje (American Academy for the Advancement of Science). Dirbtinę mėsą pristatė pats mokslininkas, kuris tvirtina, kad „Vegetaras su galingiausiu „Hummer“ visureigiu yra mažesnis kenkėjas už mėsėdį ant dviračio“.

Čia reiktų priminti, kad dar 2009 metais Mark J. Post pirmasis pasaulyje pristatė laboratorijoje iš kiaulės kamieninių lastelių išaugintą raumens pavyzdį. Dabar jis tai pakartojo su nauja biologine medžiaga ir sukūrė sintetinę jautieną.

Sintetinės mėsos kūrėjas Mark J. Post

Pirmasis mėsainis su sintetinės mėsos gabalėliu, kaip skelbiama, bus pagamintas jau šių metų rudenį, o tokį mėsainį ruoš garsus britų virėjas, taip vadinamas virtuvės alchemikas Heston Blumenthal.

Kas tą mėsainį valgys, kol kas – nežinia.

Pirmąjį mėsainį iš sintetinės jautienos ruoš virtuvės alchemikas Heston Blumenthal.

Panašūs straipsniai:
Genetiškai modifikuotas maistas
Biotechnologijų mokslo stebuklai

Žemės ūkio technikos gamintojas New Holland Hanoveryje vykusioje parodoje Agritechnica pristatė pirmąjį pasaulyje vandeniliu varomą traktorių NH2.

Kitų metų vasarą prie Turino bus pradėti šio traktoriaus bandymai realioje, darbinėje aplinkoje. Juo bus ariama dirva, ruošiami laukai sėjai, tampomos sėjamosios, nuimamas derlius. New Holland NH2 bus naudojamas visuose ūkio darbuose. Neabejoju, kad jaunieji ūkininkai su šiuo žirgu nulėks ir į kaimo diskoteką prieš vietines paneles „pamandravot“.

Eksperimentinis, vandeniliu varomas New Holland NH2 buvo sukurtas ant traktoriaus New Holland T6.140 bazės. Beveik begarsis traktorius turi tris kuro elementų blokus, kurių bendra galia – 100 kW. Šie elementai tiekia energiją dviem elektros varikliams. Vienas variklis varo traktoriaus važiuoklę, o kitas yra naudojamas hidraulinėms traktoriaus sistemoms. Energijos subalansavimui traktoriuje sumontuotas 50 kW galios, 12 kilovatvalandžių talpos akumuliatorius.

Degalai šiam traktoriui saugomi dujų pavidalu 350 atmosferų talpoje. Bake telpa 8,2 kg vandenilio. Vieno bako pakanka trijų valandų darbui.

Traktoriaus NH2 140 prototipą New Holland kompanija pademonstravo prieš keletą metų, o dabar surinko ir jau tikrą, veikiantį vandenilinį traktorių. Šis traktorius pirmuosius žingsnius žengs ir visą sezoną darbuosis La Bellota fermoje.

Beje, La Bellota fermos pavyzdžiu italai jau kuria visiškai autonomišką, žalią, ekologiškai ir energiškai nepriklausomą ūkį.

Jei valdžia neįves tokiems traktoriams prabangos mokesčio, tai gal vandeniliu varomą New Holland NH2 140 pamatysime kurioje nors Agrobalt parodoje, o vėliau ir Lietuvos laukuose.

Esu ragavęs bealkoholinio alaus ir bealkoholinio vyno („Bonne Nouvelle Rouge“, alk. 0,2 tūrio proc.). Na, dar girdėjau, kad kai kas geria bealkoholinę degtinę. O štai dabar, artėjant prieškalėdinių renginių maratonui, galėsime gurkšnoti ir bealkoholinį viskį.

Nuo gruodžio 1 dienos amerikiečių kompanija Arkay Beverages JAV ir Europos rinkose pradės prekiauti pirmuoju pasaulyje bealkoholiniu viskiu Arkay. Kaip praneša Arkay Beverages , jų gėrimas skonio savybėmis ir savo išvaizda visiškai atitinka tikrąjį viskį. Šį gėrimą kompanija kūrė penkerius metus, rengė degustacijas ir apklausas. Kaip teigiama, šis gėrimas atitinka „Halal“ principams, todėl jis dar vadinamas „halal whisky“.

ArKay viskio sudėtis: vanduo, glicerinas, 1-butanolis, natūralūs ir dirbtiniai aromatizatoriai, pieno rūgštis, kepintas cukrus, kalio skorbutas, aspartamas, fenilalaninas, acesulgamas K. Litrinis ArKay viskio butelis turėtų kainuoti apie 10 USD (25 Lt). Tokia tat gamintojo kaina.

Buvęs žemės ūkio automechanikas kinas Shu Mansheng pasišovė sukurti kažką panašaus į lietuvišką Garlėkį .

Savamokslis inžinierius sukonstravo skraidyklę – savadarbį skraidymo aparatą, kuris kol kas tik vos atsiplėšia nuo žemės. Tačiau ateityje, kinas įsitikinęs, jo aparatas žvitriai skraidys ir visus stebins. Tikrai, atkaklumo ir užsispyrimo šiam vyrukui, atrodo, netrūksta.
Savo kūrinį – 5,5 metrų diametro skraidančią lėkštę jis pademonstravo rugsėjo 21 dieną. Kaimelyje prie Wuhan miesto tądien susirinko žiniasklaida ir vietiniai žiopliai.
Shu Manshengo aparatas turi aštuonis nediduko motociklo variklius. Degalų bakus meistras padarė iš CocaCola butelių.
kaip praneša MSNBC, pristatytoji skraidyklė yra penktas konstruktoriaus sukonstruotas ir patobulintas aparatas. Pirmieji du aparatai buvo nesėkmingi. Trečias Manshengo aparatas, atseit, buvo pakilęs į 7 metrų aukštį ir nuskrido 30 metrų atstumą. Po to krito ir sužalojo konstruktorių-bandytoją. Naujausia, penktoji skraidyklės versija kinuo kainavo apie 10000 USD. Kol kas, kaip matyt iš vaizdelio, šis aparatas tik vos atsiplėšia nuo žemės, o apie skridimą dar anksti ir galvoti.

Šunis ir kates dažnai pavadiname geriausiais mūsų draugais. Naujausi archeologų atradimai perša mintį, jog geriausiu žmogaus draugu kažkadais buvo lapė.

Senais, senais laikais, maždaug prieš 16-14 tūkstančio metų, kuomet buvo prijaukinti pirmieji šunys, su jais dėl artimos draugystės su Homo Sapiens konkuravo rudosios lapės. Taip teigia University of Cambridge ir University of Toronto archeologai bei antropologai, kurie Jordanijoje aptiko unikalią ir labai seną kapavietę. Kapavietėje greta žmogaus palaidota rudoji lapė. Toks palaidojimas liudija labai artimą emocinį ryšį tarp žmogaus ir lapės. Negana to, archeologai spėja, kad senieji žmonės po kurio laiko kapą atkasė ir lapę kartu su jos šeimininku perlaidojo kitoje vietoje. Perlaidojant į kitą kapą buvo pernešti ir žmogaus ir lapės kaulai. Tai rodo, kad gentainiams buvo žinoma bei suprantama žmogaus draugystė su lape. Tyrinėtojai spėja, kad lapė galėjo būt prijaukinta ir gyveno kartu su žmogumi kaip naminis gyvūnas.

Visoje šioje istorijoje bene svarbiausias dalykas yra tas, kad lapės ir žmogaus bendras kapas datuojamas 14,5 tūkstančiu metų prieš Kristų. Tai yra net 4000 metų seniau už mums žinomą seniausią bendrą žmogaus ir šuns kapavietę – teigiama mokslininkų pranešime.

Kapavietėse skirtingi žmogaus kaulai pažymėti ruda, tamsiai ruda, oranžine ir raudona spalva, o lapės kaulai - geltona spalva

Senųjų kapaviečių ir įkapių tyrinėjimai atskleidžia žemės ūkio veiklos atsiradimo tradicijas neolito laikotarpiu. Manoma, kad lapės buvo pirmieji prijaukinti gyvūnai, tačiau vėliau jie užleido vietą šunims. Su Jordanijoje aptiktos kapavietės tyrimais išsamiau galie susipažinti PLoS ONE straipsnyje.

Kino juosta apie keistą draugystę: „Mergaitė ir lapė“ (The Fox & the Child / Le Renard et l’enfant)

Užteršto vandens valytuvas Solarball per dieną gali išvalyti iki 3 litrų vandens. Nesudėtingos konstrukcijos ir pakankamai pigus įrenginys galėtų padėti žmonėms pasigaminti geriamojo vandens tose pasaulio vietose, kur jo labiausiai trūksta.

Solarball sukūrė dizaineris Jonathan Liow iš Monash universiteto. Sferinio įrenginio dugnas – juodas, tad puikiai sugeria saulės spindulius. Supylus užterštą vandenį į šį kamuolį ir jį sandariai uždarius vanduo gan greidai garuoja, kondensuojasi ant sienelių, o grynas vanduo suteka į specialią talpą.

Liow įsitikinęs, kad jo išradimas puikiai tiktų geriamojo vandens stygių jaučiantiems regionams, neturtingoms, tropinio klimato Afrikos šalims.

Solarball pateko į Australian Design Awards – James Dyson Award2011 konkurso finalą. Šių metų balandį Liow sukonstruotas vandens valymo kamuolys bus demonstruojamas Milane vyksiančioje Salone Internazionale del Mobile parodoje.

Didžiąją dalį energijos širšės gauna iš maisto, tačiau, kaip paaiškėjo, šie vabzdžiai turi ir papildomą energijos šaltinį. Tai – mažytis saulės energijos generatorius.
Izraelio ir D.Britanijos mokslininkai ištyrė rytų širšes (Vespa orientalis) ir nustatė kad šios gali pasigaminti energijos iš saulės šviesos.

Naturwissenschaft žurnale publikuotame straipsnyje rašoma, kad širšių egzoskelete juodosiose dėmėse susikaupęs melaninas, o šviesiosiose – ksantopterinas (xanthopterin). Abu šie pigmentai perdirba saulės energiją į elektros energiją. Mokslininkai nustatė, kad tik nedidelė ant vabzdžio kūnelio krentančios saulės energijos dalis atspindima. Ksantopterinas sugeria apie 0,335 proc. saulės energijos. Palyginimui, tradicinės saulės baterijos pasiima apie 10-20 proc. energijos.

Širšės egzoskeleto paviršiaus struktūra leidžia sukaupti kaip galima daugiau saulės energijos.

Kol kas neaišku kam širšėms reikia tos papildomos elektrinės energijos. Spėjama, kad saulės energija sunaudojama vabzdžių vidaus organų veikloje ir „maitina“ tam tikrus fermentus.
Iki šiol mokslininkai atrado ir ištyrė gausybės augalų gebėjimą pasisavinti saulės energiją, tačiau gyvūnijos pasaulyje tai yra naujiena.

Biologai išskyrė ksantotepteriną, jį ištirpdė ir tuo tirpalu padengė fotoelemento elektrodą. Apšviestas toks elementas gamina elektros energiją.

Prancūzų biologai iš Fransua Rable universiteto (UFR) pastebėjo neįprastą bakterijų elgesį. Pasirodo, bakterijos grąžina gyvybiškumą rudenį pageltusiems lapams ir tuo pačiu maitina savo šeimininkų lervas – Phyllonorycter blancardella rūšies kandis.

Kandis kiaušinėlius deda ant apatinės obelų lapų pusės. Didžioji šių lapų dalis pageltonuoja, bet tos vietos, kuriose kaupiasi Phyllonorycter blancardella lervos, lieka ryškiai žalios. Tai reiškia, kad ląstelėse ir toliau vyksta fotosintezė.

Žurnale Proceedings of the Royal Society paskelbtame straipsnyje mokslininkai daro prielaidas, kad lapo gyvybingumą palaiko ne pati kandis, bet joje gyvenančios simbiozinės bakterijos. Draugiški vabzdžiams mikroorganizmai gamina citokininus – hormonus, kurie stimuliuoja augalų ląstelių dalijimąsi ir pratęsia fotosintezę.

Norėdami tai patvirtinti, David Giron ir jo kolegos atliko eksperimentą. Iš pradžių P. Blancardella pateles jie primaitino antibiotikais, kurie sunaikino endosimbiontus. Paskui biologai stebėjo, kaip dedami kiaušinėliai ir auga lervos. Paaiškėjo, kad „pagydytų“ patelių palikuonys, skirtingai nei lervos iš kontrolinės grupės, nebegalėjo sukurti ”žaliųjų salelių“.

Vabzdžiai žuvo, kadangi antibiotikais primaitintos patelės neperdavė reikalingų bakterijų. Beje, papildomas lervų šėrimas žaliais lapais jų gyvenimą prailgina maždaug mėnesiu. Tuo pačiu padidėja šansas pratęsti giminę.

Tiesa, mokslininkai dar tiksliai nenustatė, kaip ir kokios konkrečiai bakterijos gamina citokininus. Gali būti, kad tai Wolbachia rūšies atstovės. Jos turi geną, kuris skatina augalus gaminti tuos pačius hormonus.

Pasaulinio klimato stebėtojai paskelbė, kad šių metų birželis vėl tapo rekordiškai karštu ir jau 305-tu iš eilės karštesniu mėnesiu už ankstesniųjų metų atitinkamą laikotarpį. Karščiausiais per paskutinius 100 metų buvo ir šių metų gegužė, ir balandis, ir kovas. Laukiama, kad ir liepa viršys šimtmečio liepos mėnesių temperatūros vidurkį. Paskutinį kartą liepos mėnesio vidutinė temperatūra buvo žemesnė už per šimtą metų užfiksuotas liepos mėnesių vidutines temperatūras net prieš 25-erius metus! 1985-ais metais! Visas 2010 metų pirmasis pusmetis tapo karščiausiu per visą pasaulio temperatūros stebėjimo laikotarpį.

Dar šiek tiek statistikos. Šiemet vidutinė viso mūsų planetos paviršiaus temperatūra siekė rekordinius 16,2 laipsnius pagal Celsijų. Tai yra 0,68 laipsnio daugiau nei buvo praėjusiame šimtmetyje. Sausumos paviršiaus temperatūra buvo 1,07 laipsnio aukštesnė nei prieš šimtmetį.

Tik kai kurie regionai fiksavo šiokius tokius atvėsimus. Štai Ispanijoje birželis buvo šalčiausias per paskutinius 13 metų, o Pietų Kinijos Guičžou provincijoje buvo vėsiausia nuo 1951 metų.