LT20: šiemet Lietuvoje turėjo gyventi 5-8 mln. gyventojų
Apdulkėjusių knygų kupetoje aptikau Kazio Pakšto knygelę „Baltijos respublikų politinė geografija“ (1929 m.).
Prieš 80-imt metų išleistoje knygoje Lietuvos geografas, ekonominės ir politinės geografijos pradininkas Kazys Pakštas prognozuoja, kad apie 2010 metus Lietuvoje turi gyventi nuo 5 iki 8 miljonų gyventojų. Tuomet mūsų tauta, anot jo, galės pretenduoti į vidutinės tautos statusą, nes jos gyventojų skaičius ims artėti prie 10 milijonų.
Deja tokioms geopolitiko prognozėms nebuvo lemta išsipildyti. Šiandien Lietuvoje gyvena tik šiek tiek daugiau nei 3 milijonai gyventojų.
Beje, apytikslė statistika rodo, kad daugiausia gyventojų Lietuvoje buvo carinės okupacijos metais. Prieš pirmą pasaulinį karą lietuviškose gubernijose gyveno veik 4 milijonai gyventjų, o prie panašaus skaičiaus buvo artėjama ir 1990 metais. Tuomet Lietuvoje gyveno 3,8 milijonai gyventojų.
.
..
.
LT gyventojų dinamika (K.Pakšto, S.Vaitiekūno ir Eurostat duomenimis)
- 1815 - 2,7 mln.
- 1851 - 2,0 mln.
- 1870 - 2,5 mln.
- 1897 - 3,1 mln.
- 1914 - 3,92 mln.
- 1928 - 2,10 mln.
- 1939 - 2,88 mln.
- 1959 - 2,5 mln.
- 1990 - 3,8 mln.
- 2010* - 3,33 mln.
* Šaltinis: Eurostat duomenys
Dar įdomu tai, kad K.Pakštas siūlė sukurti taip vadinamą „Atsarginę Lietuvą“ arba „Antrąją Lietuvą“. Tokiai Lietuvai jis buvo numatęs Angolą. Na, čia, matyt, būtų buvę kažkas panašaus kaip nutiko su Australija, į kurią iš D.Britanijos buvo siunčiamas taip vadinamas „nevertingas“ tautos elementas. O dabar pas mus tokios nuosėdos kaupiasi Didžiasalyje.
Kažkaip man čia jau eugenika arba mokslu apie žmonių padermės gerinimą kvepia. Buvo toks eugenikos propaguotojas F.Galtonas. Pavartykit. Ten dar įdomesnių dalyku rasit.
Jei taip ir toliau, eugenika senajame žemyne užsiims siauraakiai su trečiaakiais
Atsarginė Lietuva arba Dausuva – lietuvių geopolitiko K. Pakšto projektuota Lietuvos Respublikos užjūrio valda ir naujas pasaulinės lietuvybės židinys. Remdamasisis klasikinėmis geopolitinėmis schemomis, K. Pakštas prognozavo, kad tarp dviejų didelių valstybių, t. y. tarp Vokietijos ir Rusijos įsiterpusi ir todėl nebeturinti kur plėstis Lietuva ateityje gali būti šių šalių okupuota ir visais atžvilgiais asimiliuota. Be to, K. Pakštas baiminosi, kad stichiškai ir nekryptingai emigruojantys lietuviai (po I pasaulinio karo dauguma lietuvių uždarbiauti ar visam laikui įsikurti vyko į Amerikos šalis) ilgainiui lingvistiškai bei kultūriškai asimiliuosis su juos priimančių šalių tautomis. Jo požiūriu, emigraciją iš Lietuvos reikėtų planuoti bei reguliuoti, palaipsniui sukuriant tokią lietuvių išeivių koloniją, kurioje lietuviai sudarytų vad. kritinį gyventojų kiekį, − neva tik susiformavus tokiam naujam unikaliam pasaulinės lietuvybės židiniui, lietuviams nebegrėstų išnykimas.
Tad K. Pakštas siūlė skubiai kurti naują, „atsarginę“ Lietuvą, − taip išsprendžiant ir lietuviškosios diasporos nutautėjimo problemą. Šiam tikslui esą reikėtų išpirkti žemes kurioje nors rečiau gyvenamoje Afrikos ar Amerikos dalyje. Į tas išpirktas žemes, kuriose, anot K. Pakšto, lietuvių tauta galėtų plėstis ir klestėti, turėtų būti nukreiptas pagrindinis emigracijos iš Lietuvos srautas.
Lietuvos Respublikos valdančiuose sluoksniuose „atsarginės Lietuvos“ idėja rimtesnio pritarimo nesusilaukė. Vėliau dramaturgas Marius Ivaškevičius šios idėjos motyvais parašė trijų dalių pjesę „Madagaskaras“.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos
Dausuva (“Madagaskaras”), gal būt, taptų gera užuovėja tiems, kurie nori pabėgti nuo visuotinės žmonių liumpenizacijos Lietuvoje.
“Na, čia, matyt, būtų buvę kažkas panašaus kaip nutiko su Australija, į kurią iš D.Britanijos buvo siunčiamas taip vadinamas „nevertingas“ tautos elementas.”
K. Pakšto planai perkelti lietuvius į Afrikos šalis (ne tik Angolą, planuose buvo ir Mozambikas) nebuvo, kaip tekste teigiama, siekis atsikratyti “nevertingų”, “nepageidaujamų” ar “kažkuo prastesnių”. Priešingai, šalia eilinių piliečių, buvo siūloma ir perkelti didelę dalį Lietuvos inteligentijos, šviesuomenės. K. Pakštas nujautė okupacijos grėsmę ir siūlė sukurti lietuvių saleles kraštuose, kur lietuvybės išsaugojimui nekiltų didelis pavojus, dėl to jo planuose buvo numatyta, kad lietuvių bendruomenės gyventų kompaktiškai, taip maksimaliai išsaugant kalbą, tradicijas ir pan.
Sutinku. Geras pastebėjimas.