Motoroleris su patranka: grėsmingoji vapsva.

07/13/10 16:24

Šiais neramiais laikais vienas mano bičiulis Prancūzijoje aptiko netikėtą motorolerį. Iš kažkokios daržinės ištrauktą Vespą (it. – vapsva) su patranka. Tokia miela ir nekalta motorinė dviratė transporto priemonė praėjusio amžiaus viduryje buvo išsiųsta karinėn tarnybon. Motorolerį su galingu pabūklu sugalvojo prancūzų karo strategai.

Pokario metais, apie 1950-uosius Prancūzijos kariuomenei prireikė ekstremaliai lengvo, greito ir pakankamai galingo ginklo. Nuolatinės kovos prancūziškoje Afrikoje su ten kolonijinį jungą bandančiais nusimesti kovotojais privertė Prancūzijos karo strategus ieškoti tokios technikos, kurios pagalba daliniai galėtų operatyviau judėti. Be to, karinė technika turėjo būti tokia, kad ją galima būtų nesunkiai perskraidinti lėktuvais iš vieno karšto taško į kitą. Štai tuo metu kariškiams pasiūlymą ir pateikė A.C.M.A. (Ateliers Constructions Matériel Avicole) gamykla. Gamyklos konstruktoriai karo reikmėms pritaikė populiarų motorolerį.

Geriausius motorolerius tuomet, matyt, kaip ir dabar, gamino italų kompanija Vespa. Prancūzai nupirko iš italų teisę motorolerio Vespa bazėje kurti karinį ginklą, skirtą desantiniams daliniams. Motorolerio modelis buvo pavadintas Vespa T.A.P. ir jame sumontuotas pabūklas be atatrankos. Kareiviai šį netikėtą karo pagalbininką vadino paprastai – „Bazuka Vespa“. Karinė Vespa buvo apginkluota amerikiečių 75 milimetrų patranka M20. Šis ginklas motoroleriui buvo parinktas dėl savo patrauklios savybės – šūvio metu ginklas neatšokdavo atgal, šaudydavo be atatrankos.

Pirmoji grėsmingų Vespa partija buvo pagaminta 1956 metais. Motoroleryje buvo sumontuotas 125 kubinių centimetrų variklis. Vėliau, nuo 1959 metų motoroleris buvo modifikuotas, jame montuojami dvitakčiai 150 kubinių centimetrų varikliai (maksimalus greitis – 66 km per val.). Šis motorolerio modelis buvo pavadintas – Vespa 150 T.A.P. 59.

Iš viso prancūzai pasigamino apie 800 karinių motorolerių. Tikslus jų skaičius iki šiol žinomas tik Prancūzijos karo ministerijai. Spėjama, kad karo veiksmuose, daugiausia Alžyre, dalyvavo apie 600 Vespa 150 T.A.P. motorolerių. Taip pat šie motoroleriai buvo naudojami mūšiuose Indokinijoje. Karo vadovybei šie motoroleriai labai patiko, nes jie kainavo tik 500 JAV dolerių už vienetą. Tačiau motorolerius naudoję kareiviai apie Vespa 150 T.A.P. atsiliepia prastai.

Karo lauke Vespos veikdavo duetais. Iš lėktuvo penkiais parašiutais buvo išmetamos dvi Vespos, du kareiviai ir amunicijos dėžės. Nusileidę ant žemės kareiviai vienoje Vespoje sumontuodavo pabūklą, o ant kitos pritvirtindavo amuniciją. Pasirengę mūšiui abu ekipažai judėdavo į karo veiksmų zoną. Tačiau patirtis parodė, kad kareiviai mieliau pabūklus montuodavo ne ant motorolerio, bet ant specialaus štatyvo. Motorolerio konstrukcija buvo nepatikima. Motoroleris sunkiai pakeldavo 52 kilogramus sveriantį M20 pabūklą. Be to, tokie motoroleriai neįveikdavo bekelės trasų ir kareiviams dažniau tekdavo tempti tokius motorolerius ant savo pečių negu jais važinėtis.

Iki mūsų dienų išliko nemažai Vespa 150 T.A.P. motorolerių. Tokius modelius galima aptikti karo technikos muziejuose, privačiose kolekcijose. Teoriškai, tokį motorolerį kaip antikvarinę vertybę, matyt, galima būtų atsivaryti net ir į Lietuvą

Vespa 150 T.A.P. karo lauke pasirodė tikru nevykėliu. Tačiau idėja apginkluoti motorolerius ir motociklus nemirė. Iki šiol daugelyje karštųjų taškų, trečiojo pasaulio šalyse galima aptikti lengvų bekelės motociklų, kuriais laksto granatsvaidžiais arba kulkosvaidžiais apsiginklavę kovotojai.



  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , ,

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos