Nafta ir dujos iš mėgintuvėlių

08/16/09 12:22

pipeline_oldNet mokinukai žino, kad nafta, anglys, gamtinės dujos ir nemažai kitų naudingų iškasenų yra organizmų liekanos. Nafta ir dujos susidarė iš smulkučių dumblių bei vandens gyvūnėlių, o anglys – iš medžių.
JAV, Rusijos ir Švedijos mokslininkai pademonstravo, kad etanas (C2H6) ir kiti, dar sunkesni angliavandeniai gali buti gaminami be organinių medžiagų. Mokslininkai laboratorijoje sukūrė žemės gelmes primenančias sąlygas ir kaip bazinį elementą panaudojo metaną (CH4), kurį galima susintetinti iš mineralų bei vandens.
Nafta ir dujos paprastai išgaunamos iš 5-8 kilometrų gylio. Ar gali šios žaliavos atsirasti dar giliau? Pavyzdžiui – 65-150 kilometrų gylyje, taip vadinamoje viršutinėje Žemės mantijoje, kur organizmų niekada nebuvo ir negalėjo būti. Karnegio instituto geofizikai įrodė, kad gali. Tarp dviejų deimantų fizikai patalpino sintetinį metaną ir įkaitino jį lazeriu. Taip buvo sukurtos sąlygos labai artimos Žemės gelmėms: 20 tūkstančių atmosferų spaudimas ir 700-1300 laipsnių karštis. Tokiomis sąlygomis metanas virto angliavandenilių mišiniu, labai panašiu į gamtines dujas: etanu, propanu, butanu, molekuliniu vandeniliu ir grafitu. Taigi peršasi išvada, kad naftos iri dujų atsargos žemės gelmėse gali būti neišsenkamos ir nuolat pasipildančios iš gilesnių sluoksnių. Viršutinėje mantijoje atsirandantys elementai plyšiais gali pakilti virš bazalto ir granito sluoksnių iki nuosėdinio žemės sluoksnio.
Karnegio instituto mokslininkai savo pranešime teigia, kad jų bandymai įrodo, jog sunkieji angliavandeniliai gali būti sintetinami ir be organinių medžiagų pagalbos. Savo darbus mokslininkai aprašė ir žurnale Nature Geoscience.




  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos