Nauja medžiaga energijos kaupimui

07/9/10 09:52
Profesorius Choong-Shik Yoo su mokiniais

Profesorius Choong-Shik Yoo su mokiniais

Daugelio alternatyvios energetikos jėgainių pagrindinė problema – energijos kaupimas. Saulė tai yra, tai jos nėra; vėjas tai pučia, tai – nebe. Kol vėjas suka mentes vėjo generatoriai gamina energiją, o kai nebepučia – jėgainė nebeveikia. Kaip kaupti tą energiją kuri pagaminama palankiu metu ir kurią galima būtų panaudoti tuomet, kai vėjo arba saulės jėgainės nebeveikia. Šis uždavinys – vienas svarbiausių, kurį išsprendus alternatyvioji energetika taptų dar patrauklesne ir patogesne.

Pasitelkę ypatingai aukštą slėgį, panašiai tokį, koks yra Žemės gelmėse Vašingtono universiteto specialistai sukūrė naują medžiagą. Ta medžiaga , tai – pati tankiausia cheminio tipo energijos kaupykla. Projekto vadovas Choong-Shik Yoo tvirtina, kad naujoji medžiaga atveria plačias galimybes praktikams kaupti energiją. Universiteto pranešime rašoma, kad chemikai ant mažyčio deimantinio priekalo padėjo ksenono diftorido (XeF2) porciją. Natūralioje būsenoje ksenono diftoridas yra kristalo būsenos, su tam tikru molekulių išsidėstymu. Paveiktos milžiniško spaudimo medžiagos dalelės persigrupuoja ir suformuoja naują struktūrą. 500 tūkstančių atmosferų spaudimas ksenono diftoridą paverčia puslaidininkiu XeF4 . Dar labiau paspaudus medžiaga virsta XeF8 . Žurnale Nature Chemistry rasite išsamesnį aprašymą.

Medžiagos struktūriniai pokyčiai veikiant spaudimui

Medžiagos struktūriniai pokyčiai veikiant spaudimui

Mokslininkai pripažįsta, kad šie bandymai dar kol kas gali sudominti tik akademinius sluoksnius, bet vėliau, atlikus daugiau eksperimentų, naujoji medžiaga gali būti efektyviai pritaikoma energetikoje, baterijų pramonėje, kenksmingų atliekų perdirbime ir kitose srityse.

 Medžiagos būsena, kai spaudimas 52 gigapaskaliai (a и b – vaizdas iš abiejų pusių), formos pokyčiai, kai spaudimas 98 gigapaskaliai (c). Mėlyni rutuliukai – ksenonas, oranžiniai – ftoras.

Medžiagos būsena, kai spaudimas 52 gigapaskaliai (a и b – vaizdas iš abiejų pusių), formos pokyčiai, kai spaudimas 98 gigapaskaliai (c). Mėlyni rutuliukai – ksenonas, oranžiniai – ftoras.



  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , ,

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos