Pirmas lietuviškas pasyvus namas

11/22/09 14:00
PH vizualizacija

Pirmas pasyvus namas iškilo „Veikmės“ individualių namų kvartale Gulbinuose, Padvarės g. 83, Vilniuje.

Šiais sunkmečio ir statybų sąstingio laikais duris atvėrė pirmas lietuviškas pasyvus namas. Projekto partneriai deklaruoja, kad jo energijos sąnaudos vieno kvadratinio metro šildymui neviršys 15 kW per metus.  Tai yra išties įspūdingai mažai. Juk tradiciniai naujos statybos būstai vidutiniškai sunaudoja apie 60 kW, o senos statybos ir dar daugiau – iki 120 kW vieno kvadratinio metro šildymui per metus.

Ėmiau skaičiuoti savo namo energetines sąnaudas. Pagal atsiskaitymo knygelę per metus dabar sunaudoju apie 10000 kW. Jei mano namas būsų toks sandarus kaip pasyvusis, tai energijos sąnaudos man per metus sudarytų tik maždaug 600 Lt. Dabar sumoku per 4000 Lt. Hm, sutaupyčiau kasmet apie 1000 eurų. Kažin ar tokia ekonomija man greit padengtų būsto sandarinimo ir “pasyvinimo” sąnaudas.  Tai, matyt, užtruktų net keliolika metų ar dar ilgiau. Motivacija nėra stipri. Nebent valstybė remtų mano būsto sandarinimo ir efektyvinimo projektą.

Na, bet lietuviai, juk kaip sakoma – statybininkų tauta. Naujos statybų technologijos domina daugelį, o ir dažnas pasitiki savo jėgomis bei kompetencija tiek, kad drąsiai imasi pačių moderniausių sprendimų. Nenustebsiu išgirdęs, kad pasyvius namus be architektų, statybų konstruktorių ir inžinierių pagalbos jau statosi ne vienas savamokslis statybininkas. Tik kažin ar toks perdėtas pasitikėjimas pasiteisins.

Vieno namo ekonomija – ląšas jūroje. Bet jei panašiai apetitus sumažintų visi namai, daugiabučiai, mokyklos, ligoninės ir t.t., tuomet, matyt, Lietuvai nebereiktų net Ignalinos atominės elektrinės.

PH sienos detale

Pasyvaus namo sienos detalė

.

PH stogo detale

Pasyvaus namo stogo detalė

.

PH pamato konstrukcija

Pasyvaus namo pamatų konstrukcija

2011 m. balandžio mėn., Vilnius

Pirmasis lietuviškas pasyvus namas peržiemojo mažesnėmis sąnaudomis

Statybos ir remonto parodoje RESTA 2011 pristati pirmojo lietuviško pasyvaus namo stebėsenos rezultatus. KTU mokslininkai namo stebėseną vykdė 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėnesiais.

Pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvus namas peržiemojo mažesnėmis sąnaudomis nei tradiciniai privatūs namai, o bendrosios (suminės) energijos sąnaudos jo eksploatacijai neviršijo numatyto lygio – rodo KTU Architektūros ir Statybos instituto mokslininkų atlikti matavimai.
„Stebėsenos rezultatai atskleidė, kad energiškai efektyvus namas išties gali taupyti energiją ir tuo pat metu užtikrinti maksimalų komfortą tokio būsto gyventojams,– sako UAB „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba. – Tačiau faktines pasyvių namų energijos sąnaudas dar labiau už paties namo charakteristikas įtakoja jame gyvenančių gyventojų įpročiai ir gyvenimo būdas“.
Tai patvirtina ir daugiametė pasyvių namų stebėsena Vokietijoje. Hanoveryje 1998 m. pastatytų ir apgyvendintų 32 vienodų pasyvių namų kvartalo stebėsena atskleidė, kad energijos sąnaudos žiemą vien tik šildymui kiekviename name gali skirtis kelis kartus: nuo 3 kWh/m² iki 38 kWh/m² (per 3 mėn.). Tai priklauso nuo gyventojų įpročių, jų gyvenimo būdo ir namo eksploatacijos ypatybių.

Parametrai atitinka pasyvių namų standartus
Bendras suminis pirminės energijos suvartojimas, kurio reikia šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui, apšvietimui ir kitiems buitiniams poreikiams lietuviškame pasyviame name per metus neturėtų viršyti 120 kWh/m². Bendros energijos sąnaudos visoms pirmojo lietuviško pasyvaus namo reikmėms per keturis šalčiausius mėnesius sudarė 49,7 kWh/m², nors karštas vanduo buvo ruošiamas ne tik kondensaciniu katilu, bet ir elektriniu boileriu.
Vidutinė vidaus patalpų oro temperatūra stebimuoju periodu viršijo numatytas komforto sąlygas ir siekė +22,5 laipsnių šilumos (numatytoji vidutinė temperatūra buvo 20 laipsnių šilumos). Didžiausi temperatūros svyravimai užfiksuoti namo pietinėje pusėje, o mažiausi – šiaurinėje pusėje.
Vidutinės santykinės oro drėgmės dydis stebėjimo periodu tenkino pakankamos šiluminės aplinkos parametrus HN 42:2004 ir svyravo pasyvių namų standartui būdingame intervale 30,1-29,4 proc.
Skaičiuojant faktines išlaidas rezerviniam būsto šildymui, vien tik dujų per tris šalčiausius mėnesius pasyviame name, lyginant jį su tradiciniu B klasės namu, buvo sunaudota maždaug 850 kubinių metrų mažiau ir tokiu būdu sutaupyti 1275 Lt.
„Pirmasis lietuviškas pasyvus namas išties yra puikus pavyzdys, kaip turi būti rengiamas tokio namo projektas, vykdoma jo statybos priežiūra, organizuojami darbai ir darbų eiliškumas. Siekiant pasyvaus namo efekto ne mažiau svarbi ir jo tolimesnė eksploatacija“,– sako Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.

„Paroc Tikkurila Passive House“ pastatytas iš tokių gelžbetonio skydų

„Paroc Tikkurila Passive House“ pastatytas iš tokių gelžbetonio skydų

2011 m. gegužės mėn., Helsinkis

„Paroc Tikkurila Passive House“ Suomijoje

Suomijoje pastatyto pasyvaus sublokuoto namo „Paroc Tikkurila Passive House“ stebėsena patvirtino, kad energiškai efektyvūs namai gali būti ne tik iš mūro, bet ir iš surenkamų gelžbetoninių plokščių.

Pirmas pasyvus sublokuotas namas iš surenkamų gelžbetoninių plokščių  Suomijoje, Tikkurila gyvenvietėje buvo pastatytas 2009 metais, o šiemet specialistai jau pristatė ir pirmuosius namo stebėsenos rezultatus. Stebėseną vykdžiusio Suomijos techninių tyrimų centro VTT ataskaitoje teigiama, kad iš surenkamų gelžbetoninių plokščių pastatytas namas visiškai tenkina pasyviems namams keliamus reikalavimus. Reikia pažymėti, kad Suomijoje Helsinkio regione pasyvių  namų šildymo sąnaudos neturi būti didesnės už 20 kWh/m2 per metus, kai vidutinė vidaus temperatūra yra skaičiuojama 20°C šilumos .

„Paroc Tikkurila Passive House“ yra dvibutis sublokuotas namas, kurio bendras plotas – 466 kvadratiniai metrai. Jis susideda iš dviejų korpusų: korpuso A ir korpuso B, kurių kiekvieno bendras naudingas plotas yra po 233 m2. Name įrengtas rezervinis grindų šildymas ir moderni vėdinimo sistema. Vėdinimas yra užtikrinamas naudojant pasyviems namams specialiai sukurtus rekuperatorius.

VTT tyrimų centro duomenimis, nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki šių metų gegužės 31 d. „Paroc Passive House“ A korpuso gyventojai suvartojo 16400 kWh, o B korpuso gyventojai – 12550 kWh energijos. Beveik puse visos šios energijos buvo sunaudota būstų šildymui (47,5 proc. visos sunaudotos energijos A korpuse ir 43,3 proc. B korpuse). Antras po šildymo didžiausias energijos eikvotojas buvo karštas vanduo. Karšto vandens ruošimui A korpuso gyventojai sunaudojo 14,6 proc. visos bendrai sunaudotos energijos, o B korpuso gyventojai dar daugiau – 17,1 proc.

Korpuse A šildymo sąnaudos vienam kvadratiniam metrui sudarė 33,4 kWh, o korpuse B – 23,2 kWh. Visų metų stebėsena parodė, jog tiek šaltuoju metų periodu, tiek ir karštomis vasaros dienomis buvo palaikoma apie 22°C temperatūra.

Reikia pastebėti, kad pasyvaus namo rezultatai labai priklauso nuo gyventojų įpročių, gyvenimo būdo ir poreikio taupyti šilumą. Tai labai aiškiai matome iš „Paroc Tikkurila Passive House“ dviejų skirtingų šeimininkų sunaudojamo energijos kiekio būsto šildymui.

Patalpų mikroklimatas buvo puikus, gyventojai labai džiaugėsi pastovia temperatūra, bei šviežiu oru.

„Paroc Tikkurila Passive House“ būstai buvo pastatyti per trumpą laikotarpį iš surenkamų gelžbetoninių plokščių, kurios jau gamykloje buvo apšiltintos, o statybos aikštelėje teliko jas tik sumontuoti. Tokių plokščių panaudojimas užtikrino kokybiškai įrengtą šiltinimo sluoksnį, puikią garso izoliaciją, ir namo sandarumą.

Pasyvaus iš surenkamų gelžbetoninių plokščių namo statyba leidžia pagreitinti statybos procesą ir sumažinti statybos kaštus. „Paroc Tikkurila Passive House“ statybos kaina buvo vos 3,6 proc. brangesnė už paprasto, tradicinio namo statybą. Statybą brangino itin sandarūs ir efektyvūs langai bei durys, išsamesnis namo projektavimas. Tačiau sąmatą mažino tai, kad šiame name nereikėjo įrenginėti šildymo sistemos. Specialistai pažymi, kad statant tokį namą iš gelžbetonio plokščių labai svarbu yra kruopščiai ir patikimai užsandarinti plokščių jungtis.

Akmens vata apšiltintos surenkamos gelžbetoninės plokštės  pasižymi itin geromis šiluminėmis savybėmis ir yra puikus sprendimas statant ne tik individualius, bet ir energiškai efektyvius daugiabučius namus.

Panašūs straipsniai: Rusijoje pastatytas aktyvus namas.

.

Pastatas prieš renovaciją

Pastatas prieš renovaciją

Renovacijos pavyzdys: senas daugiabutis virsta pasyviu

Unikalus renovacijos projektas vykdomas Riihimäki miestelyje Suomijoje. Čia senas daugiabutis, po renovacijos, taps pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Ambicingą renovacijos projektą Suomijoje vykdo „Paroc“ kompanija kartu su Helsinkio universiteto specialistais ir Suomijos techninių tyrimų centro VTT ekspertais.

Prieš pradedant šio daugiabučio renovaciją „Paroc“ komanda užsibrėžė tikslą atnaujinti pastatą taip, kad jis savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyvių gyvenamųjų namų rodiklius, būtų energiškai efektyvus, sandarus, pasižymėtų komfortišku mikroklimatu patalpų viduje, efektyvia garso ir šilumos izoliacija.

„Prieš pradedant analizuoti šį objektą ir jame pritaikytus sprendimus, reikia pastebėti, kad, tai yra pakankamai dar geras, apynaujis, nenusidėvėjęs pastatas“,– pasakoja UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Dr. Audronė Endriukaitytė.

Šis namas buvo pastatytas maždaug prieš 40 metų, tuo pačiu metu, kai Vilniuje iškilo pavyzdinis, aukščiausiais sovietų sąjungos apdovanojimais apdovanotas blokinių daugiabučių mikrorajonas Lazdynuose. Tačiau skirtingai nuo sovietinių blokinių daugiabučių Riihimäki gyvenamojo namo gelžbetoniniai elementai jau tuomet buvo apšiltinti 10 cm storio akmens vatos šilumos izoliacijos sluoksniu, o langai šiame name buvo sumontuoti ne laikančioje konstrukcijoje, bet šilumos izoliaciniame sluoksnyje. Šiandien Lietuvoje renovuojamuose pastatuose langai vis dar nėra įrengiami šiltinimo sluoksnyje . O tai didina šilumos nuostolius, kuriuos būtų gana paprasta sumažinti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad Suomijoje taip buvo statoma jau prieš 40 metų“,– pabrėžia Dr.A.Endriukaitytė.

Riihimäki renovacijos žingsniai

Viskas prasidėjo nuo projektavimo – buvo parinkti tinkami šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, kuris bus pamatuotas statybos proceso pabaigoje. Projektavimo dalis šiame objekte buvo svarbiausia.

Pradedant Riihimäki daugiabučio renovacijos darbus, iš pradžių buvo nudaužytas trisluoksnio surenkamo gelžbetonio elemento išorinis, fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinimo medžiaga ir paruoštas pagrindas specialių surenkamų, vertikaliai orientuotų fasado skydų montavimui.

Kol vyko šie darbai, gamykloje, uždaruose angaruose buvo pagaminti specialūs šiam namui skirti elementai – vertikalūs skydai per visą pastato aukštį su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos. Skyduose buvo sumontuota ortakių sistema vėdinimui, įstatyti langai. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis  iš akmens vatos ir įrengtas armavimo sluoksnis. Vėliau skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoštų pastato sienų.

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Riihimäki daugiabučiui skirti skydai, skirtingai nuo panašių renovacijos pavyzdžių Austrijoje arba Vokietijoje, buvo vertikalūs,– pasakoja Dr. A. Endriukaitytė. – Tokią skydų orientaciją padiktavo renovuojamo pastato vėdinimo sistema. Vertikaliuose skyduose galima buvo įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas – itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas ne tik energijos taupymo, bet komforto požiūriu“.

Sprendimų nauda

Renovacijos procedūra Riihimäki  miestelyje iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, logiška ir nesudėtinga. Čia reikia pažymėti keletą esminių skirtumų nuo įprastos renovacijos pavyzdžių.

Visų pirma, tai – skydai. Šie sandarūs ir kokybiški fasado apšiltinimo elementai į statybvietę atvažiuoja jau gatavi, tai yra sumontuoti gamykloje, uždarose patalpose, kur jų neveikia atmosferinė drėgmė ir krituliai. Gamykloje ant specialių stalų tokius skydus galima paruošti kur kas kokybiškiau ir greičiau nei statybvietėje. Be to, vežant į objektą ir montuojant jau gatavus elementus gerokai padidėja renovacijos darbų sparta, sumažėja statybos darbų priežiūros procedūrų pačioje statybvietėje.

Vietoj plokščio daugiabučio stogo buvo įrengta palėpė su šlaitiniu (šiuo atveju – vienšlaičiu) stogu. Palėpė apšiltinta nedegia, patikima šilumos izoliacija iš „Paroc“ akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga.

„Vėdinimo sistema čia yra labai svarbus ir vienas esminių renovacijos elementų, ko Lietuvoje dar nėra“,– sako dr.A.Endriukaitytė.

Taip pat, Riihimäki daugiabučio renovacijos atveju, skirtingai nuo mūsų, langai buvo sumontuoti izoliaciniame, šiltinamajame sluoksnyje, o tai reiškia, kad tokiame pastate bus mažiau šiluminių tiltelių ir sumažės šiluminės energijos praradimų per tokius tiltelius.  Balkonai prie daugiabučio statomi atskirai, kaip atskiras vienetas, kaip atskiras elementas. Jie atskirti nuo pagrindinių atitvarų ir taip, vėl gi, bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Pastatas po renovacijos

Pastatas po renovacijos

Galima taikyti Lietuvoje

Toks renovacijos būdas, kaip Riihimäki miestelyje, gali būti taikomas ir Lietuvoje. Juolab, kad senų daugiabučių gelžbetonio plokštės pas mus nebuvo sovietmečiu šiltinamos, tad nereikia fasadų nudaužyti, valyti ir specialiai parengti skydų „užkabinimui“.

„Aišku, perimant suomių patirtį labai svarbu suvokti, kad renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų. Juk tokia technologija galėtų būti panaudota ir Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus. Nebūtinai jie turi būti pasyvūs, bet sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti vidaus patalpų komforto lygį būtų tikrai išmintingas sprendimas“,– sako Dr.A.Endriukaitytė.




  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai: , , , , , , ,

30 Komentarai temai “Pirmas lietuviškas pasyvus namas”

  1. Pasyvus namas – tai tik idea fix. Pinigine prasme kolkas neapsimoka iki tiek sumažinti energijos sąnaudas. ir dar: i 12 kvadratu kambari sudek 5 stacionarius kompus ir 5 zmones… ir is chrushciovke gausi “pasyvu nama”.

    be to uzvikt ant namo “kailinius” tai yra viena, bet reik nepamirsti ir vedinimo. jei kalbam apie daugiabucius.. tai šiltinimas renovacijos kainojs max 50%

    #305
    • Dėl kainų: projekto dalyviai teigia, kad pasyvaus namo statyba dėl papildomų sandarinimo darbų ir kai kurių medžiagų pabrangsta nuo 8 iki 11 proc. lyginant su tokiu pat tradiciniu, nepasyviu namu

      #306
      • Adomas

        GALI PATS PASISTATYT, PASYVAUS NAMO ATITINKANCIUS REIKALAVIMUS,NAMA,BET JEI NETURESI POPIERIUKA,TAI JIS NEBUS PASYVUS.TAI KYLA KLAUSIMAS,KOKS IS TIESU YRA PASYVUS NAMAS,AR TIKRAS AR ANT POPIERIAUS

        #12374
  2. vaidas

    o tokiam name gali buti zidinys ir kaminas?

    #309
    • audrius

      gali buti ir židinys ir kaminas, tik tokiam name sklendės (juškos, kaip sakoma) turi būti specialios ir itin sandarios kai židinys nenaudojamas.

      #326
  3. arvyd

    geras paprastas sprendimas,viska uzsisandarinai ir gyveni siltai

    #322
  4. Povilas

    Turbūt pasyvus ne pats namas, o jo šildymas/vėsinimas ar vėdinimas. Vien su sandarumu manau toli nenueisi – drėgmė ir kondensatas iš proto išvarys. Karštuose klimatuose pasyvus dizainas taip pat sukas apie termoizoliacija, plius galimybė kontroliuoti skersvėjus (aušinimui) ir saulėkaitą prie langų – vasarai visokiu šešėlių ties langai prisigalvojama

    #324
    • audrius

      Na, dėl Pasyvaus namo termino tikrai galim ginčytis, bet esmė ta, kad jis yra itin sandarus ir šiluminės energijos praradimai per atitvaras – labai maži.
      Dėl drėgmės ir kondensato galvos skausmo jokio nėra, nes išvedžiota ortakių sistema rekuperatorius užtikrina ir ištraukimą ir padavimą naujo šilto oro.
      Be to, ekstra atveju šiame lietuviškame name visose grindyse palei kraštus, visu perimetru yra įmontuotas šildymo vamzdis, kurį galima įjungti reikalui esant.

      #328
  5. audrius

    Nuo 2018 metų visi viešos paskirties, o nuo 2020 metų ir apskritai visi naujai statomi pastatai turės tapti „beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais“. Maksimaliai sugriežtinti energinio efektyvumo reikalavimus būstams Europos ministrai sutarė praėjusią savaitę pasibaigusiame 2983-iame Europos tarybos posėdyje.

    ES Vadovų Tarybos pranešime skelbiama, kad Europos Sąjungos valstybių vyriausybės privalo parengti nacionalinius planus, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas beveik iki nulio ir padidinti jų energinį efektyvumą bei pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius. Atitinkamai bus patikslinta ir ES Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD).

    Tai išties labai ambicingas sutarimas, reiškiantis naują kokybinį šuolį visame sektoriuje. Juk dabar jau kalbama apie nulines sanaudas, o štai, pavyzdžiui, pasyvių namų energinis efektyvumas neviršija 15 kW energijos būsto kvadratinio metro šildymui, o statomų naujų būstų energinis efektyvumas svyruoja apie 55-60 kWh/m2. Senos statybos būstų energijos sąnaudos šildymui Lietuvoje gali viršyti net ir 150-200 kWh/m2.

    Anot statistikų, šiuo metu pastatai ES suvartoja net 40 procentų visos bendrijoje sunaudojamos energijos. Europos šiltinimo medžiagų gamintojų asociacijos „Eurima“ mokslininkai teigia, kad, imantis paprasčiausių priemonių, tokių kaip sienų ir stogų šiltinimas, naujų ir jau pastatytų pastatų energijos suvartojimas gali būti sumažintas per pusę. 2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad didinant pastatų energinį efektyvumą per metus ES gali sutaupyti iki 270 mlrd. eurų energijos sąnaudų. Be to, net 460 mln. tonų būtų sumažintas per metus išmetamo CO2 kiekis ir Europoje būtų sukurta apie 0,5 milijono naujų „žalių“ darbo vietų.

    Informacijos šaltiniai:
    http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/trans/111791.pdf ir http://www.eurima.org

    Papildoma informacija:

    Asociacijos „Eurima“ nariai gamina šiltinimo produktus iš mineralinės vatos. Šie produktai naudojami gyvenamuosiuose, komercinės paskirties ir pramoniniuose pastatuose. Šiltinimas stiklo ir akmens vata užtikrina aukštą komforto lygį, mažas energijos sąnaudas, mažesnį išmetamo CO2 kiekį. Mineralinė vata apsaugo nuo šilumos nuostolių per stogus, sienas, grindis, vamzdynus ir katilus, sumažina triukšmą ir apsaugo gyvenamuosius namus bei pramonės įrenginius nuo gaisro.
    Nuo 2002 m. „Eurima“ bendradarbiauja su „Ecofys“, nepriklausomais tarptautiniais konsultantais energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos sprendimų srityje. Siekiant, kad būtų geriau suvokiamas pastatų potencialas energijos taupymo kontekste buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad:
    • Pastatai yra susiję su 40 procentų Europoje išmetamo CO2 kiekio, o jų sandarinimas ir šiltinimas šią emisiją gali sumažinti per pusę [„Ecofys“ I 2002 m.].
    • Dabartinė Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) leidžia panaudoti tik 10 proc. pastatų potencialo taupant energiją; išplėsta EPBD galėtų sumažinti bendrą pastatų emisijos kiekį 460 mln. tonų per metus [„Ecofys“ II 2004 m. ir V 2005 m.].
    • Pastatų potencialo panaudojimas Europai sutaupytų 270 mln. eurų per metus energijos sąnaudų (esant 70 JAV dolerių naftos barelio kainai), [„Ecofys“ III 2005 m., IV 2005 m., VI 2006 m.] ir sukurtų apie 530 000 „žalių“ darbo vietų.
    • Šiuo metu pastatai suvartoja 40 procentų visos Europos energijos išteklių. Tai daugiau nei transporto ar pramonės šakose.
    • Tokios priemonės kaip stogo ir sienų šiltinimas gali sumažinti energijos suvartojimą per pusę ir 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą visoje Europoje. Taip būtų sutaupoma 3,3 mln. barelių naftos per dieną.
    • Bendros pastangos sumažinti pastatų energijos suvartojimą 25 ES šalyse sutaupytų europiečiams, remiantis pastarojo meto energijos kainų lygiu, apytikriai 270 mlrd. eurų vertės energijos sąnaudų per metus.
    • Pastatų techninis potencialas ES leistų sumažinti išmetamo CO2 kiekį 460 mln. tonų per metus, o tai yra daugiau, nei ES įsipareigojo Kioto protokole.
    • Jei bendrų veiksmų pastatų energiniam naudingumui padidinti būtų imtasi šiandien, iki 2010 m. išmetamo CO2 kiekį būtų galima sumažinti 83 mln. tonų per metus, iki 2015 m. − iki 144 mln. tonų per metus ir iki 2032 m. pasiekti 460 mln. tonų per metus techninį potencialą.

    #327
  6. Vyriausybines istaigos priima ivairius norminius aktus, reglamentuojancius kokius namus turetume statytis. Kaip taisykle, visos priemones itvirtinamos tuose n.aktuose brangina statybas. Praktiskai tai reiskia, kad eilinis Lietuvos pilietis negales isigyti nuosavo namo, nes jis vidutiniskai gauna 1500-2000 Lt. atlyginima. Bankai lupa tokias palukanas, kad praktiskai per 25-30 metu pastatai du namus, viena sau, kita bankui. Todel reiktu propaguoti ne futuristines naujoves, o budus kaip is pigiu vietiniu medziagu pasistatyti busta. Gal jis nebus “pasyvus”, bet ant galvos nelis ir ziema nesusalsi. Nusilenkciau zmogui, kuris pasiulytu kaip mazai energijos sildymui sunaudojanti nama pasistatyti is pigiu medziagu. Lietuvoje turime misko, esame zemdirbystes krastas, o ten atsiranda ivairiu dar deramai nepanaudojamu medziagu, siaudai, spaliai, piuvenos. Panaudojus jas ir taikant siandienines chemines naujoves manyciau galima puikiai isiversti be daug energijos pagaminimui sunaudojancios mineralines vatos ar putupolmeru, kurie dazniausiai atveztiniai, kaip ir kuras.

    #363
  7. Vokietijoje, bendraudamas su vietos gyventoju, nusistebejau, kodel keiciamas nauju dar visiskai geras namo stogas. Man paaiskino, kad namo seimininkas investaves i savo namo pagerinima yra atleidziamas nuo mokesciu, tokiai sumai, kiek jis investavo, nes vyriausybe suinteresuota, kad gyvenamai namai nebutu apleisti, o renovuojami. Juk gyvenamasis fondas krasto turtas, keiciasi kartos, o namai stovi…Pabandeme ir mes keisti siferinius stogus, parama gavo stogo dangu gamintojas, o gyventojai simboliska poros tukstanciu paskatinima. Pabandykite pakeisti nedidelio namelio stogo danga, reikes desimteriopai didesniu sanaudu, todel dar ilgai kvepuosime asbesto dulkemis ir sirgsime plauciu ligomis. Namo statytojas krastui yra turtas, jauni zmones turi gauti sklypus nemokamai, jie gimdami Lietuvoje, budami jos pilieciais turi tokia teise. Negalima reikalauti sklypo sostines ar kito didmiescio centre, bet priemiestinese zonose vietos turime pakankamai, esame siaures krastas ir tulas italas ar ispanas, pamates musu rudeni ir ziema su uzuojauta ziuri i mus nuskriaustuosius, gyvenanciu tokiomis neimanomomis salygomis…Leiskite jaunimui statytis namelius, sumazes emigracija, krastas isnaudos ju energija turtui kurti…Eretiskos mintys, bet reiktu tik isigilinti…ir suprastume nieko eretisko tas zmogelis nepasake…

    #364
  8. Grazus, bet man nesuprantamas zodis “moderavimas”, tikriausiai is kitur Lietuvon atkeliaves!

    #365
  9. BOICIORMA

    Bravo, que palabras…, el pensamiento admirable http://nuevascarreras.com/tag/cialis-generico/ cialis efectos secundarios Penso che questa frase ГЁ meravigliosa http://nuevascarreras.com/ – comprar cialis en espana adxklufgrs comprar cialis

    #369
  10. varveklis

    nesamone, kad is musu sena bendrabucia padarytu toki kruta nama. briedas

    #390
    • kos

      dar ir kokia sąmonė!
      išeik žiemą laukan basas ir nuogas! Sakyk garsiai, kad nesąmonė, kad nebus šilčiau apsirengus!

      O tuomet pabandyk apsiauti šiltus batus, rūbus ir gerus kailinius……………………………………….

      :D

      #7455
  11. vaikas

    mindaugai tavo idejos teisingos bet jos niekam LT neidomios,tiem kas gali tai igyvendinti. kaip sakei, koks cia krastas, o linkstant i krastutinumus cia ubagu krastas buvo ir bus. yra vagiama ir bus vagiama. todel turtingieji lobs o liaudis toliau vergaus uz ubagiskus pinigus… :mad:

    #433
  12. Atėjo klausimas:
    Kaip suskaičiuota, kad lietuviško pasyvaus namo šildymas per metus kainuos tik 50 cnt už kvadratinį metrą?

    Atsakymas:
    Jei 15 kWh tenka per metus 1 m2, tai per mėnesį vidutiniškai tenka 15:12= 1,25 kWh 1 m2. Naudojant dviejų tarifų elektos skaitiklį, dieninės el. energijos kaina yra 45 cnt, naktinės 34 cnt. Kadangi naktinė energija yra 8 val per parą (5 paras savaitėje) ir 2 pilnas dienas savaitgaliais, tai apytiksliai galime skaičiuoti vidurkį dieninės ir naktinės energijos. (0,45+ 0,34): 2 = 0,395 Lt.
    Vidutinė 1 m2 šildymo kaina bus: 1,25x 0,395 = 0,494 Lt.

    #562
  13. tomas

    Laba diena

    Ar i pasyvaus namo sildymo kaina t.y. i 50cnt/1m2 per menesi yra itraukta elektros energijos kaina kuri yra suvartojame oro rekuperavimo sistemoje ar tai tik elektrinio sildymo kaina???

    #638
    • Čia ir skaičiuojama rekuperatoriui reikalinga energija.

      #642
      • Ir taip ir ne: rekuperatoriaus ventiliatorių sąnaudos gula į kitą eilutę – sumines energijos sąnaudas per metus: iki 120kWh/m2(visi namo elektros prietaisai ir šildymas). Rekuperatoriaus elektrinio teno, šildančio ora prieš ar už įrenginio – į 15kWh.
        Kad išvengt brangaus oro šildymo elektra, rekuperatoriui įrengiamas žemės šilumokaitis, tuomet rekuperatorius apsaugomas nuo užšalimo ir tenas reikalingas tik oro, atgavusio šilumą rekuperatoriuje, pašildymui iki komfortiškos kambario temperatūros (nuo ~+15…+17 iki +21…+24)

        #3082
  14. Egidijus

    Kiek man kainuotu pastatyt maza pasyvu namuka mazdaug 10ant8?

    #2506
    • Siūlyčiau paimti tradicinio, paprasto namo projektą su jo sąmata, visa tai nusinešti pas kompetetingą projektuotoją, konstruktorių ir, kaip sakoma, “užpasyvinti” tą projektą. Tuomet paaiškės kur kokie mazgai pabrangsta, o kur sutaupoma dėl padidėjusio sandarumo arba kitų efektyvesnių statybos sprendinių. Ekspertų šiuo klausimu patarčiau ieškoti “Veikmėje” arba kitose kompanijose, kurios ne tik kalba, kad išmano PH technologijas, bet ir gali parodyti ką yra realiai padariusios.

      #2507
  15. Yra lenku kalba toks puslapis DARMOWA ENERGIA ten yra truputi aprasyta apie lenkiska pasyvu nama.Ten jis pastatytas paprastai is siaudu akselio sumaisyto su moliu.Padaromas medinis karkasas ir jis uzpildomas supormuotomis akselio -molio plytomis.As siulyciau gyventi laivuose arba tureti nama su rusiu.Vasara gyventi virsui ,o ziema lysti po vandeniu ar zeme.

    #2642
  16. Pasyvus namas – neabejotina ateitis, kaip privalomas standartas. Jau dabar bandau pasiekti ateities standartus, kaip man seksis – galite stebėti mano puslapyje. Kviečiu prisijungti bendraminčius ir kritikus.

    #3020
  17. saule

    o kaip pasyvu nama itakoja architektura? ar turi buti kazkokie apribojimai? langu plotas, perimetro konturas ir pan.?

    #3022
    • Architektūra be abejo lemia ir sienų atitvarų izoliavimo galimybes, sandarumo sprendimus, oro apytaką vidaus patalpose ir dar daug kitų konstrukcinių, sisteminių dalykų, kurie nematomi, bet yra labai svarbūs projektuojant, o po to eksploatuojant pasyvų būstą. Reiktų tartis su patyrusiais specialistais. Išsakyti savo norus, lūkesčius, pageidavimus ir kartu surasti tinkamiausią sprendimą. Sėskit prie brėžinių ir galvokit :) Galvoti sveika.

      #3077
      • Architektūra įtakoja beveik minimaliai: teisingas pastato orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu, protingas patalpų išdėstymas, didesni langai į pietus, pietvakarius ir pietryčius, mažesni į šiaurines puses.
        Tai tik rekomendacijos. Ir architektai, ir konstruktoriai turi laisvas rankas – tik privalo įtilpti į 15kWh/m2a (15kWh kvadratiniam metrui per metus). Priemonės nesvarbu – svarbu tikslas. Beje pats 15 yra ginčytinas – šis skaičius priimtas Vokietijai/Austrijai, Lietuvos klimatas nėra labai skirtingas, bet 15 gali kisti didejimo kryptimi.

        #3081

Palikite komentarą