Pirmas lietuviškas pasyvus namas
Pirmas pasyvus namas iškilo „Veikmės“ individualių namų kvartale Gulbinuose, Padvarės g. 83, Vilniuje.
Šiais sunkmečio ir statybų sąstingio laikais duris atvėrė pirmas lietuviškas pasyvus namas. Projekto partneriai deklaruoja, kad jo energijos sąnaudos vieno kvadratinio metro šildymui neviršys 15 kW per metus. Tai yra išties įspūdingai mažai. Juk tradiciniai naujos statybos būstai vidutiniškai sunaudoja apie 60 kW, o senos statybos ir dar daugiau – iki 120 kW vieno kvadratinio metro šildymui per metus.
Ėmiau skaičiuoti savo namo energetines sąnaudas. Pagal atsiskaitymo knygelę per metus dabar sunaudoju apie 10000 kW. Jei mano namas būsų toks sandarus kaip pasyvusis, tai energijos sąnaudos man per metus sudarytų tik maždaug 600 Lt. Dabar sumoku per 4000 Lt. Hm, sutaupyčiau kasmet apie 1000 eurų. Kažin ar tokia ekonomija man greit padengtų būsto sandarinimo ir “pasyvinimo” sąnaudas. Tai, matyt, užtruktų net keliolika metų ar dar ilgiau. Motivacija nėra stipri. Nebent valstybė remtų mano būsto sandarinimo ir efektyvinimo projektą.
Na, bet lietuviai, juk kaip sakoma – statybininkų tauta. Naujos statybų technologijos domina daugelį, o ir dažnas pasitiki savo jėgomis bei kompetencija tiek, kad drąsiai imasi pačių moderniausių sprendimų. Nenustebsiu išgirdęs, kad pasyvius namus be architektų, statybų konstruktorių ir inžinierių pagalbos jau statosi ne vienas savamokslis statybininkas. Tik kažin ar toks perdėtas pasitikėjimas pasiteisins.
Vieno namo ekonomija – ląšas jūroje. Bet jei panašiai apetitus sumažintų visi namai, daugiabučiai, mokyklos, ligoninės ir t.t., tuomet, matyt, Lietuvai nebereiktų net Ignalinos atominės elektrinės.
Pasyvaus namo sienos detalė
.
Pasyvaus namo stogo detalė
.
Pasyvaus namo pamatų konstrukcija
Pasyvus namas – tai tik idea fix. Pinigine prasme kolkas neapsimoka iki tiek sumažinti energijos sąnaudas. ir dar: i 12 kvadratu kambari sudek 5 stacionarius kompus ir 5 zmones… ir is chrushciovke gausi “pasyvu nama”.
be to uzvikt ant namo “kailinius” tai yra viena, bet reik nepamirsti ir vedinimo. jei kalbam apie daugiabucius.. tai šiltinimas renovacijos kainojs max 50%
Dėl kainų: projekto dalyviai teigia, kad pasyvaus namo statyba dėl papildomų sandarinimo darbų ir kai kurių medžiagų pabrangsta nuo 8 iki 11 proc. lyginant su tokiu pat tradiciniu, nepasyviu namu
o tokiam name gali buti zidinys ir kaminas?
gali buti ir židinys ir kaminas, tik tokiam name sklendės (juškos, kaip sakoma) turi būti specialios ir itin sandarios kai židinys nenaudojamas.
geras paprastas sprendimas,viska uzsisandarinai ir gyveni siltai
Turbūt pasyvus ne pats namas, o jo šildymas/vėsinimas ar vėdinimas. Vien su sandarumu manau toli nenueisi – drėgmė ir kondensatas iš proto išvarys. Karštuose klimatuose pasyvus dizainas taip pat sukas apie termoizoliacija, plius galimybė kontroliuoti skersvėjus (aušinimui) ir saulėkaitą prie langų – vasarai visokiu šešėlių ties langai prisigalvojama
Na, dėl Pasyvaus namo termino tikrai galim ginčytis, bet esmė ta, kad jis yra itin sandarus ir šiluminės energijos praradimai per atitvaras – labai maži.
Dėl drėgmės ir kondensato galvos skausmo jokio nėra, nes išvedžiota ortakių sistema rekuperatorius užtikrina ir ištraukimą ir padavimą naujo šilto oro.
Be to, ekstra atveju šiame lietuviškame name visose grindyse palei kraštus, visu perimetru yra įmontuotas šildymo vamzdis, kurį galima įjungti reikalui esant.
Nuo 2018 metų visi viešos paskirties, o nuo 2020 metų ir apskritai visi naujai statomi pastatai turės tapti „beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais“. Maksimaliai sugriežtinti energinio efektyvumo reikalavimus būstams Europos ministrai sutarė praėjusią savaitę pasibaigusiame 2983-iame Europos tarybos posėdyje.
ES Vadovų Tarybos pranešime skelbiama, kad Europos Sąjungos valstybių vyriausybės privalo parengti nacionalinius planus, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas beveik iki nulio ir padidinti jų energinį efektyvumą bei pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius. Atitinkamai bus patikslinta ir ES Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD).
Tai išties labai ambicingas sutarimas, reiškiantis naują kokybinį šuolį visame sektoriuje. Juk dabar jau kalbama apie nulines sanaudas, o štai, pavyzdžiui, pasyvių namų energinis efektyvumas neviršija 15 kW energijos būsto kvadratinio metro šildymui, o statomų naujų būstų energinis efektyvumas svyruoja apie 55-60 kWh/m2. Senos statybos būstų energijos sąnaudos šildymui Lietuvoje gali viršyti net ir 150-200 kWh/m2.
Anot statistikų, šiuo metu pastatai ES suvartoja net 40 procentų visos bendrijoje sunaudojamos energijos. Europos šiltinimo medžiagų gamintojų asociacijos „Eurima“ mokslininkai teigia, kad, imantis paprasčiausių priemonių, tokių kaip sienų ir stogų šiltinimas, naujų ir jau pastatytų pastatų energijos suvartojimas gali būti sumažintas per pusę. 2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad didinant pastatų energinį efektyvumą per metus ES gali sutaupyti iki 270 mlrd. eurų energijos sąnaudų. Be to, net 460 mln. tonų būtų sumažintas per metus išmetamo CO2 kiekis ir Europoje būtų sukurta apie 0,5 milijono naujų „žalių“ darbo vietų.
Informacijos šaltiniai:
http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/trans/111791.pdf ir http://www.eurima.org
Papildoma informacija:
Asociacijos „Eurima“ nariai gamina šiltinimo produktus iš mineralinės vatos. Šie produktai naudojami gyvenamuosiuose, komercinės paskirties ir pramoniniuose pastatuose. Šiltinimas stiklo ir akmens vata užtikrina aukštą komforto lygį, mažas energijos sąnaudas, mažesnį išmetamo CO2 kiekį. Mineralinė vata apsaugo nuo šilumos nuostolių per stogus, sienas, grindis, vamzdynus ir katilus, sumažina triukšmą ir apsaugo gyvenamuosius namus bei pramonės įrenginius nuo gaisro.
Nuo 2002 m. „Eurima“ bendradarbiauja su „Ecofys“, nepriklausomais tarptautiniais konsultantais energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos sprendimų srityje. Siekiant, kad būtų geriau suvokiamas pastatų potencialas energijos taupymo kontekste buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad:
• Pastatai yra susiję su 40 procentų Europoje išmetamo CO2 kiekio, o jų sandarinimas ir šiltinimas šią emisiją gali sumažinti per pusę [„Ecofys“ I 2002 m.].
• Dabartinė Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) leidžia panaudoti tik 10 proc. pastatų potencialo taupant energiją; išplėsta EPBD galėtų sumažinti bendrą pastatų emisijos kiekį 460 mln. tonų per metus [„Ecofys“ II 2004 m. ir V 2005 m.].
• Pastatų potencialo panaudojimas Europai sutaupytų 270 mln. eurų per metus energijos sąnaudų (esant 70 JAV dolerių naftos barelio kainai), [„Ecofys“ III 2005 m., IV 2005 m., VI 2006 m.] ir sukurtų apie 530 000 „žalių“ darbo vietų.
• Šiuo metu pastatai suvartoja 40 procentų visos Europos energijos išteklių. Tai daugiau nei transporto ar pramonės šakose.
• Tokios priemonės kaip stogo ir sienų šiltinimas gali sumažinti energijos suvartojimą per pusę ir 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą visoje Europoje. Taip būtų sutaupoma 3,3 mln. barelių naftos per dieną.
• Bendros pastangos sumažinti pastatų energijos suvartojimą 25 ES šalyse sutaupytų europiečiams, remiantis pastarojo meto energijos kainų lygiu, apytikriai 270 mlrd. eurų vertės energijos sąnaudų per metus.
• Pastatų techninis potencialas ES leistų sumažinti išmetamo CO2 kiekį 460 mln. tonų per metus, o tai yra daugiau, nei ES įsipareigojo Kioto protokole.
• Jei bendrų veiksmų pastatų energiniam naudingumui padidinti būtų imtasi šiandien, iki 2010 m. išmetamo CO2 kiekį būtų galima sumažinti 83 mln. tonų per metus, iki 2015 m. − iki 144 mln. tonų per metus ir iki 2032 m. pasiekti 460 mln. tonų per metus techninį potencialą.
Vyriausybines istaigos priima ivairius norminius aktus, reglamentuojancius kokius namus turetume statytis. Kaip taisykle, visos priemones itvirtinamos tuose n.aktuose brangina statybas. Praktiskai tai reiskia, kad eilinis Lietuvos pilietis negales isigyti nuosavo namo, nes jis vidutiniskai gauna 1500-2000 Lt. atlyginima. Bankai lupa tokias palukanas, kad praktiskai per 25-30 metu pastatai du namus, viena sau, kita bankui. Todel reiktu propaguoti ne futuristines naujoves, o budus kaip is pigiu vietiniu medziagu pasistatyti busta. Gal jis nebus “pasyvus”, bet ant galvos nelis ir ziema nesusalsi. Nusilenkciau zmogui, kuris pasiulytu kaip mazai energijos sildymui sunaudojanti nama pasistatyti is pigiu medziagu. Lietuvoje turime misko, esame zemdirbystes krastas, o ten atsiranda ivairiu dar deramai nepanaudojamu medziagu, siaudai, spaliai, piuvenos. Panaudojus jas ir taikant siandienines chemines naujoves manyciau galima puikiai isiversti be daug energijos pagaminimui sunaudojancios mineralines vatos ar putupolmeru, kurie dazniausiai atveztiniai, kaip ir kuras.
Vokietijoje, bendraudamas su vietos gyventoju, nusistebejau, kodel keiciamas nauju dar visiskai geras namo stogas. Man paaiskino, kad namo seimininkas investaves i savo namo pagerinima yra atleidziamas nuo mokesciu, tokiai sumai, kiek jis investavo, nes vyriausybe suinteresuota, kad gyvenamai namai nebutu apleisti, o renovuojami. Juk gyvenamasis fondas krasto turtas, keiciasi kartos, o namai stovi…Pabandeme ir mes keisti siferinius stogus, parama gavo stogo dangu gamintojas, o gyventojai simboliska poros tukstanciu paskatinima. Pabandykite pakeisti nedidelio namelio stogo danga, reikes desimteriopai didesniu sanaudu, todel dar ilgai kvepuosime asbesto dulkemis ir sirgsime plauciu ligomis. Namo statytojas krastui yra turtas, jauni zmones turi gauti sklypus nemokamai, jie gimdami Lietuvoje, budami jos pilieciais turi tokia teise. Negalima reikalauti sklypo sostines ar kito didmiescio centre, bet priemiestinese zonose vietos turime pakankamai, esame siaures krastas ir tulas italas ar ispanas, pamates musu rudeni ir ziema su uzuojauta ziuri i mus nuskriaustuosius, gyvenanciu tokiomis neimanomomis salygomis…Leiskite jaunimui statytis namelius, sumazes emigracija, krastas isnaudos ju energija turtui kurti…Eretiskos mintys, bet reiktu tik isigilinti…ir suprastume nieko eretisko tas zmogelis nepasake…
Grazus, bet man nesuprantamas zodis “moderavimas”, tikriausiai is kitur Lietuvon atkeliaves!
Bravo, que palabras…, el pensamiento admirable http://nuevascarreras.com/tag/cialis-generico/ cialis efectos secundarios Penso che questa frase ГЁ meravigliosa http://nuevascarreras.com/ – comprar cialis en espana adxklufgrs comprar cialis
chia, kiek suprantu, siuloma isigyti cialio???
DDDDDDDDD
nesamone, kad is musu sena bendrabucia padarytu toki kruta nama. briedas
mindaugai tavo idejos teisingos bet jos niekam LT neidomios,tiem kas gali tai igyvendinti. kaip sakei, koks cia krastas, o linkstant i krastutinumus cia ubagu krastas buvo ir bus. yra vagiama ir bus vagiama. todel turtingieji lobs o liaudis toliau vergaus uz ubagiskus pinigus…
Atėjo klausimas:
Kaip suskaičiuota, kad lietuviško pasyvaus namo šildymas per metus kainuos tik 50 cnt už kvadratinį metrą?
Atsakymas:
Jei 15 kWh tenka per metus 1 m2, tai per mėnesį vidutiniškai tenka 15:12= 1,25 kWh 1 m2. Naudojant dviejų tarifų elektos skaitiklį, dieninės el. energijos kaina yra 45 cnt, naktinės 34 cnt. Kadangi naktinė energija yra 8 val per parą (5 paras savaitėje) ir 2 pilnas dienas savaitgaliais, tai apytiksliai galime skaičiuoti vidurkį dieninės ir naktinės energijos. (0,45+ 0,34): 2 = 0,395 Lt.
Vidutinė 1 m2 šildymo kaina bus: 1,25x 0,395 = 0,494 Lt.
Laba diena
Ar i pasyvaus namo sildymo kaina t.y. i 50cnt/1m2 per menesi yra itraukta elektros energijos kaina kuri yra suvartojame oro rekuperavimo sistemoje ar tai tik elektrinio sildymo kaina???
Čia ir skaičiuojama rekuperatoriui reikalinga energija.