Pirmas lietuviškas pasyvus namas komentarai

Autorius: kos

kos — Tue, 07 Feb 2012 09:12:58 +0000

dar ir kokia sąmonė!
išeik žiemą laukan basas ir nuogas! Sakyk garsiai, kad nesąmonė, kad nebus šilčiau apsirengus!

O tuomet pabandyk apsiauti šiltus batus, rūbus ir gerus kailinius……………………………………….

Autorius: Vilius

Vilius — Fri, 04 Feb 2011 02:47:11 +0000

Ir taip ir ne: rekuperatoriaus ventiliatorių sąnaudos gula į kitą eilutę – sumines energijos sąnaudas per metus: iki 120kWh/m2(visi namo elektros prietaisai ir šildymas). Rekuperatoriaus elektrinio teno, šildančio ora prieš ar už įrenginio – į 15kWh.
Kad išvengt brangaus oro šildymo elektra, rekuperatoriui įrengiamas žemės šilumokaitis, tuomet rekuperatorius apsaugomas nuo užšalimo ir tenas reikalingas tik oro, atgavusio šilumą rekuperatoriuje, pašildymui iki komfortiškos kambario temperatūros (nuo ~+15…+17 iki +21…+24)

Autorius: Vilius

Vilius — Fri, 04 Feb 2011 02:39:34 +0000

Architektūra įtakoja beveik minimaliai: teisingas pastato orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu, protingas patalpų išdėstymas, didesni langai į pietus, pietvakarius ir pietryčius, mažesni į šiaurines puses.
Tai tik rekomendacijos. Ir architektai, ir konstruktoriai turi laisvas rankas – tik privalo įtilpti į 15kWh/m2a (15kWh kvadratiniam metrui per metus). Priemonės nesvarbu – svarbu tikslas. Beje pats 15 yra ginčytinas – šis skaičius priimtas Vokietijai/Austrijai, Lietuvos klimatas nėra labai skirtingas, bet 15 gali kisti didejimo kryptimi.

Autorius: Vilius

Vilius — Fri, 04 Feb 2011 02:32:24 +0000

Už sveikinimus – labai ačiū.
Kažkodėl praeitam poste nematyti puslapio adreso:
vvnamas.wordpress.com
Dar kartą kviečiu visus pareikšti savo nuomonę, komentuoti ir kritikuoti

Autorius: Audrius Gelžinis

Audrius Gelžinis — Wed, 02 Feb 2011 16:57:27 +0000

Architektūra be abejo lemia ir sienų atitvarų izoliavimo galimybes, sandarumo sprendimus, oro apytaką vidaus patalpose ir dar daug kitų konstrukcinių, sisteminių dalykų, kurie nematomi, bet yra labai svarbūs projektuojant, o po to eksploatuojant pasyvų būstą. Reiktų tartis su patyrusiais specialistais. Išsakyti savo norus, lūkesčius, pageidavimus ir kartu surasti tinkamiausią sprendimą. Sėskit prie brėžinių ir galvokit Galvoti sveika.

Autorius: Audrius Gelžinis

Audrius Gelžinis — Wed, 02 Feb 2011 16:54:08 +0000

Sveikinimai. Sėkmės.

Autorius: saule

saule — Thu, 27 Jan 2011 17:35:33 +0000

o kaip pasyvu nama itakoja architektura? ar turi buti kazkokie apribojimai? langu plotas, perimetro konturas ir pan.?

Autorius: Vilius

Vilius — Thu, 27 Jan 2011 11:11:45 +0000

Pasyvus namas – neabejotina ateitis, kaip privalomas standartas. Jau dabar bandau pasiekti ateities standartus, kaip man seksis – galite stebėti mano puslapyje. Kviečiu prisijungti bendraminčius ir kritikus.

Autorius: gintas

gintas — Fri, 10 Dec 2010 18:05:04 +0000

Yra lenku kalba toks puslapis DARMOWA ENERGIA ten yra truputi aprasyta apie lenkiska pasyvu nama.Ten jis pastatytas paprastai is siaudu akselio sumaisyto su moliu.Padaromas medinis karkasas ir jis uzpildomas supormuotomis akselio -molio plytomis.As siulyciau gyventi laivuose arba tureti nama su rusiu.Vasara gyventi virsui ,o ziema lysti po vandeniu ar zeme.

Autorius: Audrius Gelžinis

Audrius Gelžinis — Thu, 04 Nov 2010 07:20:30 +0000

Siūlyčiau paimti tradicinio, paprasto namo projektą su jo sąmata, visa tai nusinešti pas kompetetingą projektuotoją, konstruktorių ir, kaip sakoma, “užpasyvinti” tą projektą. Tuomet paaiškės kur kokie mazgai pabrangsta, o kur sutaupoma dėl padidėjusio sandarumo arba kitų efektyvesnių statybos sprendinių. Ekspertų šiuo klausimu patarčiau ieškoti “Veikmėje” arba kitose kompanijose, kurios ne tik kalba, kad išmano PH technologijas, bet ir gali parodyti ką yra realiai padariusios.