Skaitome Karlą Marksą II

05/15/09 08:25


karol_marxb005

Skaitom toliau. Atsiverčiau Markso “Kapitalo” trečio tomo pirmos dalies skyrių apie taupymą ir ekonomiją. Ką gi mums siūlo garsusis kapitalizmo kritikas?

Štai toks pavyzdys iš 1852 metais rašyto Džeimso Nesmito, Patrikforto inžinieriaus, garo kūjo išradėjo laiško-ataskaitos: <…> Per paskutiniuosius 15 metų, o ypač nuo 1848-ųjų įvyko ženklūs pokyčiai tobulinant kondensacines garo mašinas. Dabar tos pačios mašinos atlieka kur kas daugiau naudingo darbo sunaudodamos mažiau kuro. Daugelį metų buvo manoma, kad garo mašinas naudojančiose pramonės įmonėse maksimalus garo mašinos veleno apsisukimas gali siekti 220 funtų per minutę, tai yra – 5 funtų eigos velenas gali apsisukti 22 kartus per minutę. Buvo manoma, kad netikslinga didinti greičio. Galų gale, dėl neapsižiūrėjimo nustatant veleno eigą ar dėl kažkokio novatoriaus drąsos buvo pamėginta paleisti mašiną didesniu greičiu. Rezultatas pasirodė netikėtai naudingas. Transmisijos pagalba perdavimo diržais greitis buvo padidintas iki 300 funtų per minutę, o garo mašinos apkrovimas liko tas pats. Nekeičiant garo spaudimo ir nekeičiant kondensatoriaus rėžimo gaunama daugiau naudingos jėgos. Jei padidintume 200 funtų per minutę greičiu besisukančio ir 40 arklio jėgų sukuriančios garo mašinos veleno apsisukimus padidinti iki 400 funtų per minutę, tai gautume dvigubai daugiau galios. Ir tai net nedidinant garo spaudimo. Be to, dvigubai greičiau veikiančios garo mašino gedimų skaičius ženkliai nepadidėtų. Esminis skirtumas tas, kad sunaudojamo garo apimtys padidėja maždaug tiek pat kiek didinamas greitis. Greičiau susidėvi tarpinės ir kitos trinties jėgos veikiamos dalys. Dargi tam pačiam garo slėgiui palaikyti padidinus mašinos greitį reikia kur kas daugiau anglių. Taigi teko patobulinti garo katilus taip, kad jie gamintų garo kur kas daugiau sunaudodami tiek pat kuro. Tai ir buvo padaryta. Nauji katilai buvo pritaikyti senosioms, jau pagreitintoms garo mašinoms.

1842 metais daugelio dėmesį patraukė Kornelio kasyklose pritaikytas pigus garo gamybos būdas. Konkurencija tekstilės pramonėje privertė fabrikantus taupyti ir pelną didinti kuro taupymo sąskaita. Ypatinga ekonomija buvo pasiekta pritaikius dviejų cilindrų Vulfo mašinas. Kornelio mašinos ir Vulfo mašinos su dviem cilindrais sukurdavo vieną arklio jėgą per valandą sudegindamos nuo 3,5 iki 4 funtų anglies. Tuo tarpu senosiomis mašinomis vienai arklio jėgai pagamintu buvo sunaudojama po 8-12 funtų anglies. Tai paskatino mūsų apygardos fabrikantus irgi siekti ekonomijos. Visų pirma, daugelio senųjų gerųjų laikų, kai pelnai buvo dideli, katilų korpusai buvo nepasaugoti nuo išorės temperatūrų, neizoliuoti. Dabar gi korpusai dengiami storu izoliacinių medžiagų sluoksniu arba plytomis ir aptinkuojami. Panašiai imta dengti ir garo vamzdynus, o šilumos nuostoliai sumažėjo. Antra, imta didinti garo spaudimą. Anksčiau apsauginė sklendė buvo atidaroma kai spaudimas pasiekdavo 4, 6 ar 8 funtus į kvadratinį diujmą, o dabar spaudimas padidintas iki 14 arba net 20 funtų. Tai leido ženkliai sumažinti anglių išeigą. Apsukresnieji ėmė didinti spaudimą dar labiau: iki 30, 40, 60 ar net 70 funtų į kvadratinį diujmą. Tokio spaudimo, kuris seniesiems garo mašinų inžinieriams sukeltų alpulį.

Tie fabrikantai, kurie radikaliai reformavo gamybą ėmė naudoti dviejų cilindrų sistemas, kuriose garas iš aukšto spaudimo cilindro dar buvo nukreipiamas į žemesnio spaudimo cilindrą ir dar kartą panaudojamas. Specialių įrenginių pagalba dar pavyko sujungti naująsias dviejų cilindrų Vulfo garo mašinas su senojo tipo garo mašinomis. Tai leido pasiekti dar didesnę ekonomiją ir sumažinti anglių naudojimą.

<…> Garo mašinų ir kitų mechanizmų tobulinimas fabrikuose leido pastaraisiais metais fabrikantams išplėsti gamybą nedidinant gamybinių pajėgumų. Darbo panaudojimo ekonomija tapo būtina ir sumažinus darbo dieną. Vieno labai inteligentiško fabrikanto dėka man buvo suteikta galimybė susipažinti su jo gamyklos darbininkų ir jų atlyginimų duomenimis. 1840 m. spalį pas šį fabrikantą dirbo 600 darbininkų iš kurių 200 buvo iki 13 metų amžiaus. 1852 metų spalį jo fabrike jau dirbo tik 350 darbininkų iš kurių tik 60 buvo iki 13 metų amžiaus. Visą tą laiką fabrike veikė tiek pat garo mašinų ir buvo išmokama tokia pati atlyginimų suma. <…>




  • Twitter
  • Facebook
  • MySpace
  • Digg
  • del.icio.us
  • Technorati
  • LinkedIn

Raktažodžiai:

Komentarai temai “Skaitome Karlą Marksą II”

Palikite komentarą

Raseinių krašto naujienos